Darbo kodekso pataisas teikia opozicinė socialdemokratų frakcija. Pagal projektą, mobingo sąvoka būtų apibrėžta kaip pasikartojančio užgaulaus, žeminančio elgesio prieš darbuotoją sąvoka.
Projektas Seime svarstomas po to, kad Lietuvą apskriejo žinia, praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė.
Pasak tv3.lt šaltinių, medikė galimai patyrė mobingą, tačiau ji buvo ne vienintelė – pasakojama, kad psichologinį spaudimą patirti galėjo ir kiti įstaigos darbuotojai.
„Sutampa taip šiandien, kad mes svarstome šį klausimą, reaguodami į savaitgalio įvykius“, – teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Pasak konservatoriaus, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Andriaus Navicko, pagrindinis klausimas – kiek mobingo sąvoka patikslina psichologinio smurto sąvoką.
„Aš manau, kad einame teisinga kryptimi, kad reikalinga apie tai kalbėti, reikalinga suteikti visus įrankius, kad tai identifikuotume“, – teigė politikas.
Vienas iš projekto iniciatorių, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad žmonės ištikti bejėgiškumo, rašo laiškus politikams, nežino nei kur, nei kaip kreiptis.
Politikas sutiko, kad reikia stiprinti ir Darbo inspekciją, ir gerinti socialinių priemonių instrumentus, ir plėsti psichologinės pagalbos konsultacijų tinklą.
„Iš praktikos, su tais žmonėmis, su kuriais bendravome, tai yra labai sudėtinga emociškai, fiziškai ir ekonomiškai.
Nes automatiškai krenta tavo pajamos, nes kažkaip tai sugeba darbdavys rasti priežasčių, kodėl tu daugiau neuždirbsi nei anksčiau uždirbdavai. Turiu omenyje, ar tai papildomos užduotys nebeatsiranda, taip jau atsitinka, švelniai tariant“, – kalbėjo socialdemokratas.
Pasak jo, projekto rengėjų siūloma mobingo sąvoka gimė konsultuojantis su mokslininkais, darbo teisės specialistais.
G. Paluckas pažymėjo, kad teismų sprendimuose mobingo sąvoka jau minima, bet mobingas, jo žodžiais, turi būti „pritemptas“ prie galiojančių Darbo kodekso nuostatų.
„Šiandien efektyvaus instrumento ar teisinio reguliavimo apsisaugoti nuo mobingo žmonės neturi. Dėl to žmonės rašo nevilties pilnus laiškus. Tai gerai, kad rašo. Turime tokių kritinių atvejų, kai žmonės, deja, traukiasi ir iš gyvenimo“, – sakė G. Paluckas.
Projekte numatyta, kad darbdavys privalėtų sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Taip pat pradėjus tyrimą dėl mobingo darbe žmogus būtų saugomas pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.
Pagal pataisas, darbdavys darbovietėje būtų atsakingas už mobingo – bet kokio ir bet kokios formos įžeidžiančio, užgaulaus ar kitokio piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojančio elgesio, nukreipto prieš atskirą darbuotoją, prevenciją.
Pranešusiam apie mobingą darbuotojui nuo pranešimo dienos iki kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo pabaigos būtų taikoma pranešėjo apsauga.
Mobingas Darbo kodekse būtų apibrėžiamas kaip bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą darbuotoją ar darbuotojus.
Kaip mobingas būtų traktuojamas elgesys, kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas.
Darbo ginčą nagrinėjanti institucija, atsižvelgusi į aplinkybes, galėtų mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises.
Projektas Seime perėjo pateikimo stadiją. Darbo kodekso pataisas Seimas turėtų svarstyti birželio mėnesį.
