Hibridas : teorija
Automobilio brošiūroje ar kalbant su vadybininku galite susidaryti įspūdį, jog hibridinė jėgainė yra pati geriausia alternatyva tradiciniams pasirinkimams su benzininiu arba dyzeliniu varikliais. Teoriškai - tai tiesa. Benzininis variklis atlieka patį sunkiausią darbą - leidžia Jums judėti į priekį, džiaugtis automobilio teikiamais privalumais ir pan. Tačiau reikiamu metu benzininis variklis nusprendžia šiek tiek pailsėti ir jo rolę perima elektrinis motoras. Stovint kamštyje, pajudant iš vietos ar riedant link sankryžos, važiuojant stovėjimo aikštele ar parkuojant automobilį - jis važiuoja naudodamas tik elektros energiją. Tokiu būdu sutaupomi brangūs benzino lašai, sumažinamos kuro sąnaudos ir CO2 emisija.
Automobilyje esančios baterijos pasikrauna tuomet, kai stabdote, kai riedate nuo kalno ar kai važiuojate naudodami benzininį variklį. „Prius“ nereikia krauti - jis pasikrauna pats.
Hibridas : praktika
Niekada nebuvau hibridinių automobilių šalininkas. Iki šiol visi bandyti automobiliai su hibridine jėgaine puikiai veikė mieste ir jo prieigose, tačiau tolimesnėse kelionėse jie buvo beviltiški. Tačiau situacija po truputėlį keičiasi. Automobilių gamintojai suranda naujų būdų kaip padidinti benzininių variklių efektyvumą, kuris yra svarbus važinėjant ne tik mieste, bet ir užmiestyje.
Kaip ir ankstesnėse „Prius“ kartose, taip ir naujoje versijoje svarbiausias vaidmuo skiriamas elektriniam motorui. Būtent jis leidžia beveik visą Geležinio vilko gatvę pravažiuoti naudojant tik elektros energiją. Norint tai padaryti turėsite įjungti „Eko“ režimą ne tik pačiame automobilyje, bet ir savo galvoje.
Naujoje „Toyota Prius“ kartoje benzininis ir elektrinis motorai veikia ne kaip du atskiri, bet kaip vienas kūnas. Esant reikalui elektros motoras gali padėti automobiliui įsibėgėti iki 90 km/val. Padidinus greitį iki 100 ar 110 km/val. kontrolę į savo rankas perima benzininis variklis, kuris kaip bebūtų keista, nėra toks ėdrus, triukšmingas ir lėtas kaip ankstesnėse versijose.
Pats pastebimiausias pokytis - automobilio įsibėgėjimo procesas tapo tolygesnis, tylesnis ir retkarčiais - nepastebimas. Tuo pačiu metu pasikeitė akceleratoriaus jautrumas, vairo stiprintuvo informatyvumas ir variklio responsyvumas važiuojant didesniu greičiu. Taip, akceleratoriaus pedalą paspaudus iki dugno vis dar kaip „CVT“ pavarų dėžė priverčia variklį kriokti, tačiau kiek potencialių „Prius“ savininkų su šia mašina elgiasi kaip su „Golf GTI“?
Ekonomija
Šioje kategorijoje „Toyota Prius“ atsiskleidžia visu gražumu. Nesistengiant įtilpti į ekonominio važiavimo rėmus, vidutinės kuro sąnaudos svyravo tarp 4,1 ir 4,4 litro 100 kilometrų. Su automobiliu pradėjus elgtis kaip stuobriui, kuro sąnaudų vidurkis pakils iki maždaug 5-6 litrų 100 kilometrų.
Jeigu esate vienas iš tų, kuris mėgsta ekonomišką važiavimą - pasiruoškite iššūkiui. Priklausomai nuo maršruto ilgio, kiekviena Jūsų kelionė į darbą gali tapti pigesnė nei su tradiciniu elektromobiliu. Jeigu gyvenate Antakalnyje ir kiekvieną dieną važiuojate į centrinę Vilniaus miesto dalį, važiuojant ekonomiškai kuro sąnaudos sieks 2,5 - 3,2 litro. Galbūt, bet tik galbūt Jums pavyks visą savo maršrutą įveikti naudojant tik elektros energiją.
Posūkiai - ne problema
Diskusija apie „Toyota Prius“ tipo automobilių valdymo savybes prilygsta anekdotui. Nepaisant įvairiausių „Toyota“ inžinierių bandymų pagerinti valdymo savybes ir priversti hibridinį automobilį azartiškiau įveikti posūkius, tačiau „Prius“ stiprybė yra ne galimybė posūkį įveikti 120 km/val. greičiu, bet kiek jėgų reikia įdėti, jog jis pasuktų į kairę, į dešinę ar apsisuktų. Tai „Toyota Prius“ daro gerai, o tiksliau - puikiai.
Sėdint vairuotojo pozicijoje priekinis ir šoninis matymo laukas puikus, vairuotojo sėdynė patogi, ne kieta ir turinti neblogą šoninį prilaikymą, vairą sukinėti galima su vienu pirštu. Lengvas, o ne dinamiškas valdymas yra svarbus tokio tipo automobiliui.
Bandydamas automobilį net negalvojau važiuoti į vingiuotesnį kelio ruožą ir stebėti kaip „Prius“ priekinė dalis elgiasi pamačiusi aštresnį posūkį. Kodėl? Tiesiog nėra prasmės.
Vis dėlto, reikėtų paminėti vieną gerą „Prius“ savybę - stabilumą važiuojant didesniu greičiu. Automobilio iš vėžių neišmuša nei stipresnis šoninis vėjas, nei pro šalį pravažiavęs vilkikų karavanas. Atrodo, kad žemesnis svorio centras ir gausybė valandų praleistų vėjo tunelyje atsipirko su kaupu.
Kai 1997 metais „Toyota pristatė pirmosios kartos „Prius“, tuomet hibridinę jėgainę turėjęs modelis neturėjo ne vieno konkurento. Šis automobilis sukūrė naują segmentą, kuris kitus didžiuosius automobilių gamintojus sudomino tik prieš maždaug dešimt metų. Kadangi automobilių su hibridine pavara pasiūla nuolatos didėja, kodėl žmonės vis dar turėtų keliauti į „Toyota“ atstovybę ir pirkti „Prius“?
Tiesą sakant, jeigu ne mano akims neįprastos „Toyota Prius“ kėbulo formos, ant priekinio automobilio lango būtų galima uždėti užrašą - „Rekomenduoju“. Po ekscentriška išvaizda slypi išmanus, ekonomiškas, patogus, erdvus ir praktiškas automobilis. Tik kiek žmonių pasaulyje sutiks pirmiausia atkreipti dėmesį ne į automobilio išvaizdą, bet į jo savybes?
PRIVALUMAI
- Gausi komforto įranga
- Protinga kaina
- Mažos kuro sąnaudos
- Erdvi bagažinė
- Pagirtina garso izoliacija
TRŪKUMAI
- Eksterjero dizainas
- Lėtai veikianti pramogų ir informacijos sistema
- Galinis matomumas
GALERIJA
