Po tris savaites trukusių prestižiškiausių dviračių lenktynių Tour de France 2007, kurių metu iškilo net trys dopingo skandalai, Tour de France organizatorius ir ASO prezidentas Patrice Clercas, pateikia lenktynių apibendrinimą, neužmiršdamas pareikšti kaltinimų ir tarptautinėms organizacijoms. Su juo kalbasi Prancūzijos internetinio portalo “Sport365” žurnalistas Pierrick Taisne.
Kl: Pone Patrice Clercai, kaip jūs įvertintumėte įvykusias Tour de France 2007?
Ats: Žinodamas, kad didžiąja dalimi viso to, kas įvyko šių metų Tour de France, buvo galima išvengti, negaliu nejausti pasipiktinimo. Informacija, kuri buvo paskleista apie komandą T-Mobile ir jos dviratininką Sinkewitz,– kuris kilus skandalui jau buvo pasitraukęs iš lenktynių,– aš vertinu ne kaip kitaip nei piktos intrigos. Jokiu būdu negalima leisti, kad pasikartotų tokios situacijos.
Kl: O kaip dėl Michaelio Rasmusseno?
Ats: Michaelis Rasmussenas išvis neturėjo teisės startuoti lenktynėse. Šiandien aš jaučiu didžiulį pasipiktinimą dėl federacijos, kuri, turėdama įgaliojimų ir privalėdama kontroliuoti dviračių sportą, šitaip susikompromitavo.
Kl: Ar po šio konflikto jūs nutrauksite bendradarbiavimą su Tarptautine dviratininkų federacija (UCI)?
Ats: Šiandien mes atlaikėme išbandymą, kuris turėtų būt įtrauktas į pasaulinio paveldo sąrašą: niekada neatsidėkosiu valdžios atstovams, ypač Respublikos prezidentui, o taip pat ministrams, parlamentui ir miestų bendruomenėms, kurios mus sutiko, išreikšdamos supratimą ir palaikymą. Šiandien reikia suprasti, kad Tour de France, nepaisant įvykusių nesklandumų, įvyko. Juk Tour de France yra [Prancūzijos] nacionalinio paveldo dalis.
Aš netikiu sutapimais
Kl: Ar publikos palaikymas sustiprino šį jausmą?
Ats: Šios dviračių lenktynės sieja prancūzus socialiniu ryšiu. Pažiūrėkime vien tik į pakelėse susirinkusius žiūrovus. Tai nėra vos keli susidomėję asmenys, kurie vienu ar kitu momnetu patenka į šį paveldo sąrašą. Man atrodo, kad šiandien už mūsų nugarų esantys žiūrovai, yra daug galingesnė jėga nei keletas klastingų kenkėjų.
Kl: Kaip jūs vertinate tą faktą, kad likote dopingo skandalų nuošalyje?
Ats: Kiekvienas padaro tokias išvadas, kokias nori. Kai kurie asmenys tai žinojo, bet ne aš. Tačiau aš netikiu sutapimais, kurie seka vienas po kito. Iš tikrųjų, po skandalų nukentėjo pats Tour de France. Pasikėsinta buvo į Tour de France lenktynes. Tačiau aš ieškau konstruktyvių dalykų, ypač noriu, kad tai suprastų patys lenktynių veikėjai. Šitai tęstis nebegali.
Kl: Kokius „veikėjus“ jūs turite galvoje?
Ats: Aš kalbu apie didžiąją dalį dviratininkų, komandų, rėmėjų ir nacionalinių federacijų iš didžiųjų valstybių, kurios suprato, kad visa tai nebegali tęstis, ir kad būtina keisti pačią sistemą.
Nuolatinis įtarinėjimas
Kl: Ar jums neatrodo, kad dviračių sportas evoliucionuoja?
Ats: Tai aišku, nebėra taip kaip anksčiau. Nauja yra tai, kad dviratininkai pasisako prieš melagius, netgi jiems grasina. Girdėjau kai kuriuos dviratininkus kalbant apie tai, kad Vinokurovas turėtų būti patrauktas atsakomybėn, jau nekalbant apie kitus dviratininkus, kurie pasiruošę duoti į s… melagiams. Visa tai rodo, kad situacija pasikeitė. Ir kad dviračių sporte jau vyksta pakeitimai.
Kl: Kaip jūs paaiškintumėte šiemet kaip niekad gausiai sklandžiusius gandus apie Tour de France?
Ats: Tai ne naujiena. Jau eilę metų kartoju, kad dviračių sportas kenčia nuo sugadinto įvaizdžio. Iš vienos pusės, ši problema kyla iš skandalų, o iš kitos pusės,– dėl nuolatinio lenktynių ir jų dalyvių įtarinėjimo. Šiandien visi atrodo nustebę. Bet juk norint, kad baigtųsi įtarinėjimai, lenktynių dalyviais turėtume pasitikėti 100 procentų. Tačiau tai nėra tai, ką mėgino daryti sporto organizacijos.
Kl: Jūs užsiminėte apie galimybę pakviesti nacionalines komandas? Apie ką jūs kalbėjote?
Ats.: Tai dar reiks apsvarstyti. Kodėl nesudarius mišrios komandos iš dviejų ar trijų nacionalinių komandų? Pvz., suburti kinų komandą. Mes dar svarstome šią galimybę, bet kol kas dar nieko nenusprendėme.
Versta iš sport365.fr
