Kolmanskop, tai palaidotas smėlyje, miestas vaiduoklis esantis Namibijos pietuose, už kelių kilometrų nuo Luderitz uosto.
Miestas įsikūrė per du metus, čia buvo galima rasti visko - nuo kazino iki mokyklų, ligoninių, prabangių gyvenamųjų kvartalų...viskas vidury dykumos, apsupta smėlio kopų.
Kritus deimantų pardavimams pasaulyje, miestui ėmė grėsti žlugimas. 1950 metais gyvenvietė per trumpą laiką ištuštėjo, o kopos ėmė reikalauti to kas joms priklausė - metalinės iškabos mieste nuvirto, sodus užpylė smėlis, o durys ir langai metų bėgyje sulūžo ir sudužo.
Palaidotas smėlyje Kolmanskop (kulturagotika.com nuotr.)
Taip gimė miestas vaiduoklis. Čia dar išliko stovinčių pastatų, kurių smėlis dar nespėjo „palaidoti“. Kai kurie iš jų iš vidaus puikiai atrodo, tačiau dauguma tėra tik sukritę griuvėsiai.
Palaidotas smėlyje Kolmanskop (kulturagotika.com nuotr.)
2. Prypiat (Ukraina): buvusi Černobilio darbuotojų rezidencija
Prypiat, tai Ukrainos šiaurėje esantis miestas, kuriame gyveno dauguma Černobilio elektrinės darbuotojų. Miestas ištuštėjo 1986, po centrinės atominės elektrinės tragedijos, prieš įvykstant nelaimei čia gyveno apie 50 000 žmonių.
Pripiat, Ukraina. Černobilio darbuotojų rezidencija (kulturagotika.com nuotr.)
Visai neseniai ši vieta buvo tikras muziejus - archyvas, primenantis sovietinius laikus. Čia galima pamatyti ištisą sovietinių laikų gyvenimo kasdienybės palikimą, tokį, koks jis buvo dar prieš nelaimę - gyvenamųjų namų pastatai (keturi iš jų tik pabaigti statyti ir niekada taip ir neapgyvendinti), baseinai, ligoninės, kultūros centrai, sporto kompleksai, mokyklos - visa tai, skubiai apleista, apie tai galima spręsti iš paliktų laikraščių, televizorių, žaislų, baldų, vertingų daiktų, drabužių.
Pripiat, Ukraina. Černobilio darbuotojų rezidencija (kulturagotika.com nuotr.)
Kai reikėjo staiga išsikraustyti, gyventojams buvo leista su savimi pasiimti lagaminą su dokumentais, knygomis ir drabužiais, kuriuos tikrino, kad nebūtų užteršti radiacija.
Pripiat, Ukraina. Černobilio darbuotojų rezidencija (kulturagotika.com nuotr.)
Nepaisant pavojaus, gręsiančio prisiartinus prie šios vietos, kai kurie miesto pastatai buvo apiplėšti, o kadangi jais niekas nesirūpina jie ėmė griūti: griūva stogai, kambarius užlieja vanduo, namų viduje ar prieangyje ėmė augti medžiai ir t.t.
3. San Zhi (Taivanas): futuristiniai atostogų apartamentai
San Zhi (Taivanas): futuristiniai atostogų apartamentai (kulturagotika.com nuotr.)
San Zhi tikrai žavus miestas. Tai puikiausias nekilnojamojo turto verslo krizės pavyzdys iš kurio reikėtų pasimokyti.
O atsitiko taip, kad kažkas sugalvojo Taivano šiaurėje pastatyti prabangų, futuristinio stiliaus rajoną, skirtą turtingųjų atostogoms.
Tačiau statybų metu įvyko daug nelaimingų atsitikimų ir galop jos turėjo būti nutrauktos. Šis kvartalas, dėl pinigų stygiaus ir dėl to, kad projektu niekas nebe susidomėjo, taip ir liko neužbaigtas.
San Zhi (Taivanas): futuristiniai atostogų apartamentai (kulturagotika.com nuotr.)
Projekto rezultatas - kolekcija pastatų, primenančių ateivių laivus ar karnavalo šventės dekoracijas. Galiausiai projektą vykdžiusi valdžia atsitraukė, palikdama šį reikalą likimo valiai. Dokumentuose nėra parašyta nei kas už visa tai atsakingas, nei kam visa tai priklauso, nei architektų nei projektų vadovų pavardžių.
San Zhi (Taivanas): futuristiniai atostogų apartamentai (kulturagotika.com nuotr.)
Įdomu tai, kad netrukus atsirado legenda, kad ši vieta buvo pilna nelaiminguose atsitikimuose žuvusių žmonių vaiduoklių. Dabar pasakojama, kad vaiduokliai gyvena pastatuose kaip tai darome mes, gyvieji. Šie pasakojimai itin nuvertino šios vietos kainą, dėl to ji tapo nepatraukli bet kokioms kitoms statyboms, o tai žymiai prailgins šio miesto vaiduoklio egzistavimą.
4. Krako (Italija): Viduramžių miestas
Krako (Italija): Viduramžių miestas (kulturagotika.com nuotr.)
Krako, Italijoje, yra viduramžių laikų miestas, pastatytas ant kalvos, o kalno pakalnė palikta augalams sėti ir auginti. Manoma, kad miestas buvo įkurtas apie 1060 metais po Kr., kai žemė priklausė Trikariko abatui. Miestas buvo stipriai susisaistęs su bažnyčia, tai patvirtina įvairūs čia rasti daiktai.
1892 metais Krako gyveno net 2000 gyventojų, tačiau žmonės itin kentėjo nuo nesėkmingai užauginto derliaus.
Nuo 1892 iki 1922, dėl žemės drebėjimų, maisto stygiaus, karų ir kalno šlaito irimo, 1300 čia gyvenusių žmonių paliko miestą ir iškeliavo į Šiaurės Ameriką. 1952 - 1972 Krako miestą drebino ištisa eilė žemės drebėjimų, per juos 1963 metais, likusieji gyventojai buvo iškelti į netoli esantį slėnį, kuris vadinosi Krako Peschiera.
Tai kas liko iš šio miesto po žemės drebėjimų, liko pasmerkta lėtai sugriūti.
5. Oradour - Sur - Glane (Prancūzija): Antrojo pasaulinio karo siaubas
Oradour - Sur - Glane (Prancūzija): Antrojo pasaulinio karo siaubas (kulturagotika.com nuotr.)
Mažytis Oradour Sur Glane kaimelis Prancūzijoje patyrė, kaip žiauriai nužudomi visi 642 jo gyventojai. Tai atsitiko II Pasaulinio karo metu, kai vokiečių kareiviai „nubaudė“ prancūzų gyvenvietę.
Vokiečiai turėjo ateiti į Oradeur - Sur - Vayres miestą, žinodami, kad ten slėpėsi daug prancūzų pasipriešinimo dalyvių, tačiau per klaidą jie atvyko į kaimyninį Oradeur - Sur - Glane, tai įvyko 1944 metų liepos 10 dieną.
Legenda pasakoja, kad vokiečių kareviai surinko visus vyrus prie sienos ir visus sušaudė į kojas, kad šie mirtų lėtai kankindamiesi. Vaikai ir moterys buvo suvaryti į bažnyčią ir padegti, o tie, kurie bandė pabėgti - sušaudyti.
Oradour - Sur - Glane (Prancūzija): Antrojo pasaulinio karo siaubas (kulturagotika.com nuotr.)
Galiausiai vokiečiai miestą apiplėšė. Prancūzų valdžia nusprendė miestą palikti neapgyvendintą, paversdami jį savotišku paminklu mirusiesiems ir atminimu apie tai, kas čia įvyko.
