Kad yra „kitoks“ vaikas Tomas suprato tik būdamas šešiolikos metų. Vaikinas pasakoja, kad dėl šio sutrikimo jo nenorėjo priimti net į mokyklą.
Sunkiausiai jam sekėsi suvokti garsus, reaguoti į aplinkos pokyčius, skaityti kitų žmonių emocijas bei išlaikyti akių kontaktą.
„Labai daug jėgų, laiko ir pastangų investavau į bendravimą. Už tai aš turėjau paaukoti savo talentus. Jaučiausi prastesnis už kitus, kad man nepasiseks niekas. Pas mane vaikystėje būdavo pykčio priepuoliai. Didžiausia problema buvo, kad nesuvokiau, kad mane erzina daug garsų, jie mane blaškė.
Ir tas stresas kaupėsi. Supratau, kad žiūrėjimas žmogui į akis ir jo emocijų skaitymas kainuoja labai daug jėgų, tu to neujauti. Aš pasidariau labai piktas. Būdavo sprogimai, nuo bet ko gali pradėti rėkti, pykti ant žmonių“, – savo patirtimi dalijosi 26-erių vyras, šiandien sėkmingai dirbantis tarptautinėje įmonėje klientų aptarnavimo srityje.
Kita laidos pašnekovė Beata augina sūnų, turintį autizmo sutrikimą. Moteris pripažįsta, kad labiausiai tokioms šeimoms trūksta visuomenės palaikymo ir supratimo. Moteris atvira, kad susilaukusi autisto vaiko mokydama jį kalbėti turi įdėti daugiau pastangų, bet būtent šios pastangos ir priverčia į vaiką žiūrėti visai kitomis akimis.
„Aš labai norėjau, kad jis mane suprastų. Pradžioje norėjau, kad kai jis kažko norėtų, tai kad ne klyktų griūdamas ant žemės, o parodytų bent ranka. Tada teleportuodavausi iš kito kambario galo ir iškart paduodavau, nes jis paprašė. Ir tokiais nedideliais žingsneliais po truputį, po kelias raides jis prabilo. Atsirado vienas žodis, po to kitas... Nežinau, kaip jaučiasi kitų neurotipiškų vaikų mamos, bet aš labai didžiuojuosi savo vaiku“, – savo patirtimi dalijosi asociacijai „Lietaus vaikai“ priklausanti moteris.
Asociacija vienija, šviečia ir padeda šeimoms, kurių vaikai turi autizmo spektro sutrikimų.
Visą laidos ištrauką žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „TV pagalba“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 16:30 per TV3.
