Štai jau keletą metų garsiai ir atvirai kalbama apie Lietuvoje veikiančias nelegalias Rusijos ir Baltarusijos aukštąsias mokyklas - ir tai, kad jose pagal ideologizuotas programas studijuoja Lietuvos, NATO ir ES valstybės narės, vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Ministrai ir Seimo nariai, prezidentas ir premjeras, profesoriai ir net studentai jau yra daugybę kartų yra raginę, o atsakingi pareigūnai ir žadėję, kilti su jomis į kovą.
Valstybės saugumo ir Policijos departamentai yra tokias įstaigas įvardiję kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, užtikę, kad jose buvo verbuoti policijos, pasienio ir kiti mūsų pareigūnai. Rusijos viešojoje erdvėje galima nesunkiai aptikti ir oficialius dokumentus apie tai, kad šios aukštosios mokyklos Baltijos valstybėse, Ukrainoje steigiamos visų pirma Rusijos federacijos valdžios ir jos tarnybų iniciatyva. Šioms nelegalioms aukštosioms mokykloms keliama užduotis kuo daugiau į jas pritraukti tų mūsų pareigūnų, kurie turi leidimus ir galimybę susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptimis.
Paradoksas – kuo garsiau kalbama apie grėsmę ir tokio išsilavinimo nepriimtinumą, tuo, Studijų kokybės vertinimo centro ir jo ekspertų duomenimis, daugėja tokių Rusijos kilmės įstaigų. Veikimo principas labai gerai žinomas – ateini į tokią aukštąją mokyklą, kuri savivaldybių administracijose registruota kaip neformalaus švietimo centras, o ten jau už pinigus arba už paslaugas gauni Rusijoje teisėtai veikiančio universiteto diplomą. Kadangi jie registruoti kaip neformalaus švietimo įstaigos, tai Lietuvos institucijos netgi žino praktiškai galutinį šių „filialų“ sąrašą ir jų buveinių adresus. Deja, šiais adresais mūsų teisėsaugos institucijų nesudominsi.
Štai prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime yra kėlęs valstybės tarnautojų, studijuojančių ar dėstančių tokiose „universitetuose“, lojalumo Lietuvos valstybei klausimą. Neseni pavyzdžiai rodo, kad klaninis ryšys yra daug stipresnis ir patvaresnis, nei ryšys su sava valstybe. Štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas kartu su Vidmantu Žiemeliu bandė prastumti nelegaliose Rusijos mokyklose studijuojantiems antstoliams naudingas įstatymo pataisas. Studijų kokybės vertinimo centras atskleidė, kad šie antstoliai netgi nesugebėjo išlaikyti elementaraus bendrąsias žinias vertinančio egzamino. Tik teisingumo ministro Petro Baguškos dėka šios pataisos buvo sustabdytos, o Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad J. Sabatausko veiksmai pažeidė Seimo Statutą. Akivaizdu, kad už to stovėjo daug stipresnės jėgos. Antstoliai atleisti, tačiau susilaukia administracinių teismų užtarimo.
Kitas lojalumo pavyzdys – vienoje nelegalioje aukštojoje mokykloje dėstė ir Teisingumo ministerijos Teisėkūros departamento direktorė Živilė Liekytė (kartu su kitais įtakingais teisininkais iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto). Vėliau ta pati Ž. Liekytė jau kaip nepriklausoma valstybės ekspertė tarpžinybinėje Apeliacinėje komisijoje vertino savo toje nelegalioje mokykloje buvusios studentės skundą, kuriuo pastaroji prašė pripažinti jos įgytą diplomą. Skundas pasiekė komisiją, nes pripažinti išsilavinimą atsisakė Studijų kokybės vertinimo centras. Deja, komisijos posėdyje Ž. Liekytė ne tik nenusišalino, bet netgi balsavo už savo studentės diplomo pripažinimą. Studijų knygelėje yra ir Ž. Liekytės dėstytas „Lietuvos teismų sistemos“ kursas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tai pripažįsta kaip aiškų interesų konfliktą. Tačiau pastaroji apskundė tokį VTEK sprendimą administraciniams teismams. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino VTEK sprendimą kaip nepagrįstą, nes neva jokio interesų konflikto nebūta. Nuo šiol visi nelegalių rusiškos kilmės aukštųjų mokyklų dėstytojai gali būti valstybės institucijose ir vertinti savo studentams suteiktą „išsilavinimą“.
Lietuvos mokslo tarybos narys, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis neseniai atkreipė visuomenės dėmesį į tokį sprendimą priėmusią Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos sudėtį. Pasirodo etikos klausimus Lietuvos Respublikos vardu sprendusios kolegijos pirmininkas yra teisėjas Romanas Klišauskas, vienas iš trijų aukštų teisėjų, tarp kurių ir pats Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, viešai melavusių prezidentui Valdui Adamkui, kėlusių šalyje konstitucinę krizę. Nors jie ir buvo demaskuoti, tačiau toliau rūpinasi teisingumu bei etika.
O štai, profesoriaus teigimu, Valstybės saugumo departamento 9-osios valdybos pareigūnai, kurie tyrė tokių aukštųjų mokyklų veiklą Lietuvoje, buvo išstumti iš VSD. Žinoma, visada jie gali teisingumo ieškoti Vyriausiajame administraciniame teisme. Tai jau darė Seimui liudiję VSD Kontržvalgybos vadovai. Beje, teisingumą Lietuvos Respublikos vardu jiems skelbė ne ką prastesnis teisėjas nei R. Klišauskas. Pasirodo, kad nepriklausomos Lietuvos kontržvalgybininkų bylos nagrinėjimui vadovavo teisėjas Anatolijus Baranovas, daugiau kaip dešimtmetį buvęs Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto Administracinių organų skyriaus, kuravusio SSRS KGB Lietuvos skyrių, LSSR VRM, sovietinę prokuratūrą, vienas vadovų. Šis skyrius, istorikų teigimu, buvęs tiesiogiai pavaldus antrajam LKP CK sekretoriui N. Mitkinui. Makabriška, ar ne?
