Muzikologas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos tarybos narys Tomas Bakučionis yra vienas iš keturių organizacijos už „Lietuvą be kabučių“ aktyvistų, kurie šiandien stojo prieš teismą. Juos apskundė ir 609 000 litų priteisti reikalauja UAB „Rojaus apartamentai“.
Piliečiai kaltinami "eksperimentavimu viešojo intereso srityje" ir kitais"neteisėtais veiksmais", bei "bandymu apeiti įstatymus", dėl ko ieškovas - UAB "Rojaus Apartamentai" "negalėjo realizuoti savo planų" ir esą patyrė nuostolių. Minėti visuomenininkai dalyvavo parengiant 2006 m. liepos 11 d. peticiją, kuriai pritarė virš 8000 piliečių (o reikalavimus nutarė iš dalies patenkinti Vyriausybes peticijų komisija) - savo veiksmais kvestionuojantys detalųjį sklypo Pylimo g. 17 planą pagal kurį turi būti griaunamas „Lietuvos“ kino teatras.
Tomą Bakučionį kalbino Tomas Čyvas.
- Šis Teismas vyksta lyg net ne dėl paties kino teatro, o dėl to, ar piliečiai turi teisę ginti viešąjį interesą. Kai “Rojaus apartamentai” kreipėsi į teismą, buvo pakankamai nemažai politikų, tame tarpe ir šalies vadovų, pareiškimų, kad piliečių teisės turi būti apgintos, tačiau teismo traukinys važiuoja nelabai į tai atsižvelgdamas. Kokios tikitės baigties?
- Politikai reaguoja taip, kaip reaguoja. Gal tame yra ir viešųjų ryšių elementų. Vasarą išsakyti jų pareiškimai bent jau atkreipė visuomenės dėmesį į pačią problemą. Dabar, kai vyksta bylinėjimasis, bet koks jų įsikišimas būtų įvertintas kaip spaudimas teismui.
O kova dabar tikrai vyksta ne vien dėl kino teatro, o dėl to ar piliečiai galės ginti viešąjį interesą ar ši teisė bus atimta.
- Ar kas nors padaryta teisiškai įtvirtinant piliečių teisę ginti viešąjį interesą?
- Svarstymo stadijoje Viešojo intereso gynimo įstatymo projektas yra svarstymo stadijoje. Tačiau bėda ta, jog jis yra parašytas taip, kad visuomenei ir piliečiams būtų greičiau uždėtas apynasris, o ne įtvirtinta teisė tą interesą ginti.
Gal atskiras įstatymas ir išvis nebūtų reikalingas, o pakaktų sutvarkyti egzistuojančius teisės aktus, tačiau tai reikia aptarti, o diskusijų mažoka. Pati teisininkų bendruomenė neieško ir neskelbia jokios pozicijos.
- Ko tikitės iš teismo šiandien?
Šiame etape, manau, nagrinėjimas dar bus atidėtas ir dėl formalių, ir dėl fundamentalių dalykų. O apskritai, tai valstybės politikos klausimas – ar piliečiams užtikrinama konstitucinė teisė dalyvauti valstybės valdyme.
Be kita ko, manau, kad galbūt reiktų kreiptis išaiškinimo net į Europos Teismą, pvz., dėl Orhuso konvencijos nuostatų taikymo (nustatančios šias pagrindines visuomenės teises: gauti informaciją apie aplinką iš valstybės institucijų, dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose bei teikti savo pasiūlymus ir ginti pažeistas teises nepriklausomose ir nešališkose institucijose, „Balsas.lt“ pastaba), nes Lietuvoje susiklosčiusi teismų praktika labai abejotina.
- Ne visi sutinka su jūsų teiginiais, jog “Lietuva”, kaip pastatas ar kultūros objektas, yra didelė vertybė. Tiesą sakant, tokių architektūrinių “perlų” galima buvo rasti daugelyje Sovietų Sąjungos didmiesčių, tik ne su užrašu “Lietuva”. Repertuaras irgi nelabai skyrėsi nuo kitų veikiančių kino teatrų. Tad kam tos aistros?
- Vis tik pagrindinis dalykas – visiškai ydinga miesto plėtra, beatodairiškas sutankinimas. Svarbu, pagaliau, ne pats pastatas, gražus jis ar ne – skonio reikalas. Šiuolaikinio meno centras irgi nelabai “įsipaišo” į senamiestį, bet jo negriauname.
Pagaliau, labai svarbu yra tai, kas planuojama vietoj šito – gal ir daug kam negražaus - pastato? Juk pati teritorija priklauso senamiesčio paveldo zonai, o galimas projekto įgyvendinimo poveikis šiai unikaliai aplinkai net nėra tyrinėtas. Planuojama užstatyti visą sklypą – daug didesnę teritoriją, nei užima kino teatras. Taip išnyksta dalis viešosios erdvės.
Kitas momentas – pati privatizavimo, nuomos istorija. Viskas šiandien taip painu, kad nebeaišku net kokia sklypo nuomos sutartis šiuo metu galioja, ir kokia vadovaujamasi. Pats pastatas irgi nebeaišku kaip nupirktas. Manau, visus šiuos niuansus dar turės aiškintis prokuratūra.
Ar reikia Vilniuj šio kino teatro? Ką gi – gal 1000 vietų salė nekomerciniam kinui ir sunkiai įkandama rentabilumo prasme, tačiau „Lietuvai“ veikiant buvo imtasi kai kurių veiksmų, kurie buvo labai panašūs į norą pavaizduoti nerentabilumą.
- Jūs nelinkęs tikėti pažadais, kad naujame pastate bus dvi nekomercinio kino salės? Kodėl? Netikite verslininkais apskritai ar netikite šiuo konkrečiu pažadu?
- Aš nelinkęs kliautis tais pažadais, nes šiandien dar netikiu mūsų verslo socialine atsakomybe. Daugelyje Vakarų šalių verslas yra socialiai atsakingas, o štai pas mus dar toli gražu.
Pagaliau – kodėl tie pažadai neįtvirtinti realiomis sutartimis, o, geriausiu atveju, ketinimų protokolais? Ir žadėti imta tik po to, kai sujudo piliečiai, ėmė protestuoti ir rašyti peticijas.
