Tačiau dietologai įspėja – švediškas stalas tinka toli gražu ne visiems: patiems mažiausiems apsitarnavimas patiems gali kelti pernelyg daug streso, be to, tai gali sudaryti problemų ir antsvorio turintiems vaikams, tiems, kurie savo apetitą sunkiai pažaboja.
„Daržovės…Man labai patinka agurkai, kurių čia kol kas nėra“, – pasakojo moksleivis.
„Jeigu tau duoda žuvį ir tu jos nemėgsti, tai gali kažką kitą pasirinkti“, – sakė mergaitė.
Kauno rajone esanti pradinės Ringaudų mokykla yra viena iš šešių šalies mokyklų, kuriose nuo praėjusių metų įdiegtas švediškas stalas. Vaikai čia patys renkasi ir įsideda salotų ar įsipila sriubos kiek norisi, ir gauna vieną iš dviejų galimų karšto patiekalo pasirinkimų – mėsos arba žuvies.
„Manom, kad vaikai turi teisę ir visų norų išsipildymui. Gali pasirinkti atsigerti, gali pasirinkti kokias nori salotas, gali įsipilti, kiek nori, sriubytės ir pasirinkti patiekalą pagal savo norą“, – patikino mokyklos pavaduotoja Germa Vasytė.
Tačiau mokyklos virtuvės vedėja Angelė Domeikienė neslepia – metus trukęs švediško stalo įdiegimas kurį laiką buvo įnešęs daug sumaišties ir visiems čia dirbantiems, ir patiems vaikams. Pasak moters, tokios ekstremalios permainos turėtų būti diegiamos lėčiau.
„Tai turėjo būti daroma gal per dvejus, trejus metus, bet ne iš karto, ir vaikams tai buvo šokas. Labai daug turim ankštinių, vaikams vidurius pučia, tuose seminaruose visur minimas tas dalykas, gal duos Dievas, nuo rugsėjo mėnesio nuims visą šitą, biškį patobulins. Tokie sunkūs yra pirmi metai“, – pabrėžė G. Vasytė.
Švediškas stalas įdiegtas dar penkiose Kauno rajono mokyklose.
Sveikatos apsaugos ministerija atlikusi tyrimą įvertino šį eksperimentą kaip itin sėkmingą. Esą taip nušaunami du zuikiai vienu šūviu: taip ir maisto sutaupoma, o ir vaikai nuo pat ankstyvo amžiaus išmoksta sąmoningiau maitintis.
„Kad jie galėtų patys save apsitarnauti, gautų įgūdį visam gyvenimui, kada jis maitinasi, kad žinotų, kiek galima įsidėti, kad būtinai įsidėjus reikėtų suvalgyti. Tai lygiai taip pat prisideda švediško stalo principai prie maisto tausojimo“, – teigė Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Sveikatos apsaugos ministerija mokykloms primygtinai švediško stalo diegti nelieps. Tai, pasak viceministro, bus kiekvienos mokyklos pasirinkimas. Tiesa, nusprendus žengti šį žingsnį ministerijos specialistai visoms šios naujovės panorusioms mokykloms teiks konsultacijas, kad pavyktų išvengti anksčiau padarytų klaidų.
„Dažniausiai yra patiekalų pasirinkimas. Pačios kainos kokios, reiškia bus pasiūlymas, koks pasirinkimas, kokia apimtimi duoti tą pasirinkimą, ar dalinį, ar pilną. Pradžioje visada iškyla visa eilė klausimų“, – paaiškino A. Šešelgis.
Tačiau dietologai įžvelgia ir silpnųjų tokio vaikų maitinimo pusių. Pasak dietologės Jūratės Dobrovolskienės, pradinukams švediškas stalas gali sukelti pernelyg daug bereikalingo streso.
„Į tokią stresinę situaciją tiesiai iš namų į kažkokį tai visiškai praleidžiamą laiką be artimųjų, be motinos, be brolių, be seserų, toks stresinis pasikeitimas jo gyvenime. Manau, kad čia visiškai bereikalingas vaiko išbalansavimas psichologiškai“, – tikino J. Dobrovolskienė.
Taip pat dietologę neramina ir tie vaikai, kurie savo apetito pažaboti patys nesugeba. Antsvorio turinčių vaikų Lietuvoje kasmet tik daugėja, ir kai kurie iš jų neturi jokio sugebėjimo normuoti savo porcijas.
„Tai yra didėjanti iš tikrųjų problema, turime ją sprendžiam, tai yra labai didelis skaičius vaikų, tai būtent švediškas stalas yra turbūt pirmas nepageidaujamas faktorius, nes tada visos ribos išnyksta. Aš noriu, ir valgau tiek, kiek aš noriu“, – teigė J. Dobrovolskienė.
Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija neatskleidžia, kurios kitos šalies mokyklos jau pradėjo ruoštis mokinius maitinti švediško stalo principu, tačiau tikisi, kad tokių ugdymo įstaigų netolimoje ateityje bus dauguma.