Tokių įvykių Baltijos jūroje nebuvo dešimtmečiais: „Atakos yra planuojamos ne šiaip sau“

Kai pasaulis šventė Kalėdas, Baltijos jūroje, įtariama – Rusijos šešėlinis laivas nutraukė Suomiją ir Estiją jungiančią elektros jungtį „Estlink 2“. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Netoli „Estlink 2“ kabelio aptiktas dar vienas rusų „šešėlinio laivyno“ laivas

Kabelį tarp Suomijos ir Estijos nutraukusiame tanklaivyje aptikta šnipinėjimo įranga

Navys įvardijo netikėtą karo baigties scenarijų: užtektų vieno skambučio

„Trys tokie energetinių jungčių pažeidimai per metus Baltijos jūroje, per dešimtmečius nieko panašaus nebuvo. Tai nėra atsitiktinumas. Tai – ataka prieš Estiją, tai puolimas prieš kitas Baltijos jūros šalis ir tai reikalauja atsako“, – tikina Estijos vidaus reikalų ministras Lauri’is Läänemetsas. 

„Estlink 2“ jungtis – strateginės reikšmės kabelis, kuriuo iš Suomijos į Baltijos šalis yra eksportuojama elektra. Šio jūrinio kabelio ilgis yra apie 150 kilometrų.

„Tai yra šalia karinės eskalacijos esantys įvykiai, mes juos taip matome. Mūsų infrastruktūros naikinimas yra mums su saugumu susijęs dalykas“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. 

Dėl, kaip manoma, tyčinio sabotažo, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išaugo elektros kaina. 

„Tai gali būti tam tikra korekcija kainų, skaičiuojama, kad apie 10–15 procentų gali pakelti kainą vartotojams mūsų rinkoje, na ir akivaizdu, kad tą naštą pasidalins visi vartotojai“, – teigia energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis. 

Tyrimą atliekantys Suomijos ir Estijos pareigūnai teigia, kad avarijos metu šalia povandeninės elektros jungties buvo pastebėtas Rusijos naftos tanklaivis „Eagle S“, kuris plaukdamas virš kabelio akivaizdžiai sulėtino savo plaukimo greitį. Suomijos valdžios institucijos sulaikė laivą ir apklausia jo įgulą. 

„Tai pirmas kartas per šiuos incidentus, kai įtariamas laivas buvo sulaikytas, mes jau žengėme pirmuosius žingsnius, kad galėtume atlikti tyrimą“, – sako Estijos premjeras Kristenas Michalas.

Hibridinė Rusijos ataka

Tai jau ne pirmas ir ne antras incidentas Baltijos jūroje, kai su Rusijos ar Kinijos vėliavomis plaukiantys laivai, tempdami dugnu inkarus, pažeidžia duomenų ir su energetika susijusias jungtis. 

„Tai yra hibridinė Rusijos ataka ir tokios atakos yra planuojamos ne šiaip sau, o yra karinės žvalgybos darbas“, – teigia buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas tvirtina, kad šis atvejis – įrodymas, kad mums priešiškos valstybės tyčia gadina Baltijos dugne esančias jungtis. 

„Tokie dalykai nepasibaigs, čia dabar klausimas yra apie tai, kokiu būdu mes užtikrinsime Baltijos jūros saugumą, kabelių nutraukimas rodo, kad šiuo metu mes to nesugebame padaryti nei NATO lygmenyje, nei bendrai – tarptautiniuose vandenyse“, – sako NSGK pirmininkas G. Jeglinskas. 

Estija paskelbė, kad nuo praėjusio penktadienio jos karinės jūrų pajėgos pradės saugoti kitą povandeninį kabelį „Estlink 1“, kad būtų apsaugotas Suomiją ir Baltijos valstybes jungiantis energetinis ryšys ir kita ypatingos svarbos infrastruktūra. 

„Kalbėsiu su NATO generaliniu sekretoriumi, aptarsime, ką galime padaryti. <...> Kai kalbame apie ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą – yra mūsų gynybos pajėgos ir, jeigu būtina, pasitelksime ir mūsų sąjungininkus“, – teigia K. Michalas.

Atstatyti kabelį kainuoja milijonus

Rusijos spec. tarnybos iš visų Europos valstybių „gilių susirūpinimų“ ir politikų pasakymų, kad kažką reikia daryti, tik juokiasi. Politikai aiškina, kad Kremlius supranta tik jėgos kalbą, todėl atsakas turi būti asimetriškas ir galingas. 

„Mes turime visą eilę infrastruktūros, kuria naudojasi Rusija, kuri eina per mūsų šalį, tai ir dujų, ir krovinių tranzitas, tai mes turime aiškiai informuoti juos, kad tokie dalykai yra nepriimtini“, – komentuoja D. Kreivys. 

Lietuva irgi turi ką saugoti – tai povandeninę aukštos įtampos ir 450 kilometrų ilgio elektros jungtį su Švedija. Jei būtų pažeistas šis kabelis, prognozuojama, kad Lietuvos vartotojams elektros kaina kiltų net 50 procentų. 

„Dabar turime nutrauktą vieną kabelį, turime visą eilę kitų kabelių, kaip „Nord Balt“, kuris yra vienas iš esminių kabelių mūsų saugumui ir energijos tiekimui. Tai čia yra rimti dalykai“, – sako D. Kreivys. 

Elektros jungties taisymas – didelių laiko ir finansinių kaštų reikalaujantis procesas. Skaičiuojama, kad „Estlink 2“ remontas gali užtrukti apie metus laiko ir kainuoti dešimtis milijonų eurų. 

„Kai Estijos antras „linkas“ buvo nutrauktas sausio mėnesį, tai mes matėme, kad 9 mėnesius užtruko remonto darbai ir kainavo 30 milijonų eurų“, – teigia G. Jeglinskas. 

Elektros jungties „Estlink 2“ sugadinimas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai, tarp jų – kabelis į Lietuvą. Ši jungtis iki šiol yra neatkurta.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.