Kaip nurodoma redakcijai pirmadienį siųstame tekste, kurį šeima derino su advokatu, apie netikėtą nėštumą moteris sužinojo šių metų rugpjūtį. Kadangi kaunietė su vyru jau augina du vaikus, o mažiausiajam jų tik septyni mėnesiai, pasitarus su sutuoktiniu ir aptarus finansines bei šeimos galimybes auginti dar vieną vaikelį, moteris užsiregistravo konsultacijai bei apžiūrai į P. Mažylio gimdymo namus.
„Atvykusi moteris buvo apžiūrėta Kaune gerbiamo gydytojo Mariaus Goberio. Šis gydytojas moters konsultacijos metu nurodė, kad jo nustatytas tik 7-8 savaičių nėštumas, tad šeimos bendru sutarimu buvo nuspręsta nėštumą nutraukti. Po konsultacijos moteris buvo paruošta operacijai, gydytojo teigimu, viskas pavyko sklandžiai ir moteris po kelių valandų buvo išleista namo“, – dėstoma tekste.
Čia reikia pažymėti, kad, patikimomis „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, Dovilė gimdymo namuose registravosi ne konsultacijai, o nėštumo nutraukimui, apmokėjo už šią paslaugą ir buvo nustatyta tvarka apžiūrėta prieš procedūrą. Gydytojas vaisių siūlė nešioti, bet pacientė nesutiko.
Vietoje 8 savaičių – 18
Praėjus dviem dienoms, Dovilė esą pasijuto blogai, prasidėjo stiprūs skausmai, kraujavimas ir greitosios medicinos pagalbos brigada moterį išvežė į gydymo įstaigą.
„Ir ten prasidėjo nesuvokiamas košmaras. Po gydytojo apžiūros Kauno ligoninės Priėmimo skyriuje paaiškėjo, kad moters gimdoje yra gyvas, plakančia širdimi beveik 19 savaičių kūdikis, tačiau be jokio šanso išgyventi, kadangi prieš tai P. Mažylio gimdymo namuose moteriai operacijos metu visgi buvo atliktas ne nėštumo nutraukimas, o nuleisti vaisiaus vandenys.
Moteris buvo skubiai stacionarizuota, pradėtas taikyti gydymas dėl itin stipraus ir gyvybei pavojingo uždegimo. Kadangi įsčiose vis dar plakė kūdikio širdis, kelias paras buvo laukiama vaikelio natūralios mirties ir po jos sekė natūralus gimdymas, tik, deja, be džiugios pabaigos, moteris namo grįžo ne su vaikeliu ant rankų, o su kūdikiu karste“, – dramatiškai nupasakojami tolesni įvykiai, kuriuos teko ištverti nėščiajai.
LSMU Kauno ligoninėje moteriai buvo nustatytas 18 savaičių ir 3 dienų nėštumas. Dovilė „Kas vyksta Kaune“ tikino, kad su vyru būtų nusprendę šį nėštumą tęsti, jei būtų žinoję jį esant tiek pažengusį. Tuo metu kaunietę gydymo įstaigoje aplankęs M. Goberis esą paaiškino, kad vaisius buvo sėdimoje padėtyje, kartu su placenta prisitvirtinęs kairėje pusėje, dėl to nėštumas pasirodė ankstyvas.
Šeima dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauniečiams procese atstovauja medicinos advokatas Modestas Sriubas. „Kas vyksta Kaune“ primena, kad pagal galiojančią Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, moteriai pageidaujant, nėštumą leidžiama nutraukti iki 12 savaičių, jei šiai operacijai nėra kontraindikacijų, o didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai.
LSMU Kauno ligoninės vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas šį atvejį komentuoti atsisakė, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas.
Apsirikimas protu nesuvokiamas
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovas doc. dr. Vladas Gintautas „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, kad nėštumo nustatymo paklaida priklauso nuo diagnostikos būdo. Anksčiau būdavo nustatoma apčiuopos metodu, tačiau dabar yra tikslesnis ultragarsas – juo nėštumo metu matai tam tikrą vaisiaus dydį ir gali maždaug pasakyti, kiek nėštumas pažengęs.
„Iki nėštumo vidurio, 24-26 savaičių, jeigu nėra kokių nors ligų ar įgimtos chromosomų anomalijos, ultragarsu galima nustatyti vaisiaus amžių maždaug savaitės tikslumu. Tiksliausia, kai tyrimas atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą, o antroje pusėje, kai darome visuotinę patikrą 18-20 savaičių, tikslumas siekia savaitę ir 10 dienų į vieną arba kitą pusę. Jei tyrimas atliekamas paskutiniame trimestre, paklaida gali siekti tris savaites“, – kalbėjo V. Gintautas.
Docentas pabrėžė, kad apsirikimo tarp 8 ir 18 savaičių tiriant ultragarsu neturi būti. „Čia jau protu nesuvokiama, kad taip galėtų būti, tokia klaida neįmanoma. Net ir klinikinio tyrimo metu čiuopiant gimdą atskirsi, tai 8 ar 18 savaičių vaisius, jau nekalbant apie ultragarsą. Dydžio santykis maždaug kaip musės ir dramblio. 8 savaičių gemaliukas bus mažesnis nei 1 cm, o 18 savaičių jau matosi visos struktūrinės vaisiaus dalys“, – palyginimą pateikė V. Gintautas.
Išvalyti pavyksta ne visada
Specialistas pažymėjo, jog bet kokia intervencija į žmogaus kūną gali baigtis mirtina komplikacija, bet žmogus, ryždamasis invazinei procedūrai, pasirašo sutikimą, kad tai būtų daroma ir turi būti supažindintas su galimomis komplikacijomis, įskaitant ir mirtinas.
Anot V. Gintauto, esant medikamentiniam abortui, galutinai išsivalyti ne visada pavyksta. Instrumentais iki galo viskas pavyksta dažniau, tačiau tai irgi nėra visiškai užtikrintas dalykas.
„Gimdos išvalymas instrumentais – lazda su dviem galais. Iš vienos pusės, norisi kuo geriau išvalyti, kita vertus, jei pernelyg stengsiesi, gali išgramdyti gimdos gleivinę, kas ateityje moteriai gali turėti neigiamų pasekmių. Arba, labai atkakliai gramdant, galima netgi pradurti gimdą. Nieko nuostabaus, kad po procedūros kažkas liko“, – kalbėjo docentas, pridūręs konkretaus atvejo komentuoti negalintis.
Tam reikėtų turėti ne tik moters nupasakotą istoriją, tačiau ir dalyvavusių gydytojų paaiškinimus, pirminę dokumentaciją. V. Gintautas neatmetė galimybės, kad bus teisėsaugos pakviestas audituoti šio atvejo, mat kaip nepriklausomas specialistas yra dalyvavęs teisminiuose procesuose.
Įžvelgia nusikalstamą aplaidumą
Šeimai atstovaujantis medicinos advokatas M. Sriubas naujienų portalui patikslino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str., dėl tarnybos pareigų neatlikimo, kokia bus tyrimo eiga, kol kas neaišku. Procesui dar tik surinkti dokumentai, laukiama specialistų išvados dėl vaisiaus mirties priežasties. Vėliau, tikėtina, bus atliekami kiti tyrimai ir vykdomos apklausos.
„Ar gydytojas sulauks atsakomybės, negaliu pasakyti, bet pirmas įspūdis buvo „kaip taip galima padaryti?“ Pakankamai ženklus skirtumas tarp 8 ir 18 savaičių, šioje vietoje kažkaip nesueina. Ir savaime man kyla klausimas, ar tai nėra nusikalstamas aplaidumas. Pati klientė pasakojo, kad ikiteisminis tyrimas susidūrė su sunkumais surinkti duomenis: išreikalauti medicininių dokumentų, paimti vaisių tyrimui reikiamoje institucijoje, ne kažkur viduje. Pirmo skambučio metu man buvo šokas, kaip taip įmanoma, bet susidėliojus visus veiksmus buvo kreiptasi į teisėsaugą“, – dėstė M. Sriubas.
Advokatas tokių atvejų savo praktikoje teigė neturėjęs, pavadino tai unikaliu atsitikimu. „Jeigu kas pasakytų, kad tiek metų patirties turintis gydytojas negebės atlikdamas echoskopiją įvertinti vaisiaus amžiaus… niekada negalėtum pagalvoti, kad taip nutiktų. Suprantu, gali suklysti savaitę, dvi, bet suklysti taip. Įdomu, kokį pasiaiškinimą turės gydytojas. Specialistas turi teisę ir atsisakyti duoti parodymus, kurie galimai lemtų jo atsakomybės kilimą, įmanoma tokia gynyba“, – svarstė advokatas.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Autorius: DOMINYKAS BIRŽIETIS
