• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šią savaitę Vilniuje vidurį dienos susmukus bėgikui gydytojai primena, kad nepamatuotas sportavimas gali turėti pasekmes. Staigių mirčių pasitaiko ir profesionaliame sporte, tad sportuojantys mėgėjiškai turėtų būti ypač atidūs.

Šią savaitę Vilniuje vidurį dienos susmukus bėgikui gydytojai primena, kad nepamatuotas sportavimas gali turėti pasekmes. Staigių mirčių pasitaiko ir profesionaliame sporte, tad sportuojantys mėgėjiškai turėtų būti ypač atidūs.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienio popietę Vilniuje mirė bėgikas. Tragedija įvyko Nemenčinės plente, pėsčiųjų take. Pirminiais duomenimis, vyrui sutriko širdies veikla. Atvykę medikai pamatė ant pėsčiųjų ir dviračių tako gulintį apie 40 m. amžiaus vyrą, bandė jį gaivinti, tačiau nesėkmingai.

Kodėl įvyksta tokios staigios mirtys, kas didina riziką numirti intensyviai sportuojant, pasakojo Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologės dr. Asta Krikščionaitienė.

Priežastys paaiškėja ne visada

Kalbėdama apie tai, kokios galėtų būti pagrindinės staigios mirties sporto metu priežastys, pašnekovė jas pirmiausia pasiūlė suskirstyti į dvi grupes.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei kalbame apie jaunus, kaip apibrėžia tyrimai, iki 35 m. amžiaus sportuojančius žmones, dažniausios priežastys būtų tam tikros įgimtos širdies ligos, įgimti širdies laidumo sutrikimai, dėl kurių gali kilti širdies ritmo sutrikimas. 

REKLAMA

Jei kalbame apie vyresnius, virš 35 m. amžiaus, ypač profesionaliai sportuojančius žmones, 80 proc. atvejų priežastis jau būtų išeminė širdies liga, amžiniai kraujagyslių, aterosklerozės sukelti pakitimai“, – komentavo A. Krikščionaitienė.

Vis dėlto atlikus autopsijas ir ištyrus mirusius sportininkus, iki trečdalio atvejų priežastys taip ir nepaaiškėja. 

Reikia atskirti profesionalius sportininkus ir mėgėjus

Pašnekovė skubėjo pabrėžti, kad pats sportavimas yra labai sveikas užsiėmimas, tačiau reikėtų atskirti profesionalius sportininkus, kurie dalyvauja varžybose, siekia aukštų rezultatų, varžosi tarpusavyje.

REKLAMA
REKLAMA

„Fizinis aktyvumas neabejotinai padeda sveikatai, mažina širdies ir kraujagyslių ir kitų – net 40-ies lėtinių – ligų riziką. Tai yra labai geras dalykas, bet profesionalus sportavimas, įrodyta, gali padidinti riziką numirti. Reikia suprasti, kad šiandien profesionalus sportas yra didžiulis išbandymas organizmui, kalbama apie didžiulius krūvius. 

Tokių ekstremalių didelių krūvių metu vyksta daug fiziologinių pokyčių – galimas ir didelis skysčių, taip pat elektrolitų – kalio, natrio netekimas. Tuo metu vyksta dideli pokyčiai organizme, išsiskiria labai didelis adrenalino kiekis. Visos šios fiziologinės priežastys, sukeltos labai didelių krūvių, irgi gali paskatinti staigią mirtį esant net ir struktūriškai sveikai širdžiai“, – konstatavo A. Krikščionaitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojos pastebėjimu, tyrimai atskleidžia, kad tam tikros sporto šakos labiau didina staigios mirties riziką. Tai – vadinamųjų kamuolinių sporto šakų atstovai. Ypač profesionalūs krepšininkai, futbolininkai ne tik susiduria su išskirtinai dideliais krūviais, bet patiria riziką gauti tiesioginį labai stiprų smūgį į krūtinę kamuoliu. „Toks staigus smūgis gali sukrėsti širdį, sukelti skilvelių virpėjimą ir staigią mirtį. Tai – dar viena jos priežastis“, – aiškino A. Krikščionaitienė.

REKLAMA

Taigi nors profesionalių sportininkų sveikata yra akylai tikrinama, pasirodo, ir tai nėra garantas, kad taip bus išvengta galimos staigios mirties. 

Siūlo kreiptis į specialistus

Paklausta, ar nuo staigios mirties nėra apsaugoti ir sportuojantys mėgėjiškai, gydytoja priminė, kad protingas fizinis aktyvumas kaip tik stiprina sveikatą ir mažina riziką numirti nuo daugelio ligų.

„Tik reikėtų suprasti, kad jei žmogus dirba sėdimą darbą, yra virš 40 metų, galbūt turi antsvorio ir iki to aktyviai nesportavo, staiga pakilus nuo sofos ir nusprendus keisti gyvenimo būdą išties galima sau ir pakenkti. 

REKLAMA

Iš karto nereikėtų pradėt nuo maratono ar dirbti salėje su dideliais svoriais be specialisto priežiūros. Tikrai turiu ir tarp draugų tokių atvejų, kai pakilę nuo sofos ir atsistoję ant slidžių žmonės patiria traumas vien dėl to, kad raumenys nėra pasirengę dideliems krūviams. Tada širdis su tuo gali nesusitvarkyti“, – įspėjo A. Krikščionaitienė.

Žmogui, kuris nesportavo, nejudėjo ir nusprendė keisti gyvenimo būdą, gydytoja patarė verčiau kreiptis į sveikatinimo specialistą, galbūt į trenerį, laikytis tam tikrų rekomendacijų ir fizinį aktyvumą didinti po truputį:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tada jokios padidėjusios rizikos patirti staigią mirtį nebus. Priešingai – kaip tik jausitės geriau, geriau toleruosite fizinį krūvį ir bus tik visokeriopa nauda.“

Tačiau ji atkreipė dėmesį į tuos žmones, kurie į sporto klubus vaikšto ne visai reguliariai.

Plačiau skaityti apie tai, kai padėti staiga susmukusiam žmogui kviečiame čia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų