Socialiniame tinkle kilo diskusija, kiek dabar galima nusiderėti perkant būstą.
„Ieškau buto Vilniuje, peržiūriu tiek naujos, tiek senos statybos būstų skelbimus. Kai kurie butai tikrai atrodo neverti tokios didelės kainos. Taigi, ar įmanoma nusiderėti?“ – klausė vilnietis Povilas.
Šis jo klausimas sulaukė komentatorių dėmesio, žmonės tikino, kad visada būtina derėtis.
„Juk nieko neprarasite, tikrai derėkitės. Jeigu pardavėjas norės greitai parduoti būstą, tikrai sutiks nuleisti kainą. Taip pat gerai apžiūrėkite būstą. Trūkumų gali turėti tiek naujos, tiek senos statybos būstas. Todėl į tai atsižvelgdamas pardavėjas taip pat turėtų padaryti jums nuolaidą“, – patarė komentatorius.
Kitas vyras siūlė net planą, kaip užsitikrinti nuolaidą.
„Paprašykite, kad keli draugai paskambintų, tam pačiam pardavėjui, tegul visi vardija tuos pačius trūkumus, kodėl būstas nevertas nustatytos kainos. Pardavėjas tikrai turės susimąstyti, tikėtina, kad jei parodysite norą pirkti, jis padarys jums nuolaidą“, – patarė vyras.
Tuo metu dar viena komentatorė tikino, įtarianti, kad pardavėjai visada nurodo didesnę kainą.
„Neseniai pirkau būstą, tai man nuleido 4 tūkst. eurų be jokių kalbų. Manau, kad pardavėjai, kažkiek užsideda, kad paskui galėtų lengvai nuleisti kainą“, – rašė moteris.
Pardavėjai noriai mažina kainas
NT brokeris Tomas Rusakas pasakojo, kad dabar pardavėjai noriai derasi.
„Tačiau viskas priklauso nuo būsto kainos ir apskritai nuo objekto. Kuo jis didesnis, tuo ir kaina aukštesnė, todėl tokiais atvejais pardavėjai nuleidžia daugiau.
Pavyzdžiui, jeigu butas kainuoja 200–250 tūkst. eurų, tai galima nusiderėti 10–15 tūkst. eurų“, – skaičiavo NT specialistas.
Jis pastebėjo, kad anksčiau, naują statybą vykdantys, vystytojai buvo nesukalbami.
„Tačiau dabar su jais galima derėtis. Pavyzdžiui, neseniai su vienu pirkėju rezervavome tris butus iš vieno vystytojo. Pirkėjas juos pirko investicijai. Ir nuo bendros sumos jis gavo beveik 35 tūkst. eurų nuolaidą“, – pasakojo T. Rusakas.
Anot jo, pardavėjų lūkesčiai sumažėjo.
„Butų kainos miegamuosiuose Vilniaus rajonuose tapo realios. Be to, jeigu žmogus skuba parduoti, nori tai padaryti kuo greičiau, jis visada parduoti už realią kainą.
Pats šiuo metu pardavinėju nemažai objektų už prieinamas ir realias kainas. Tačiau susidomėjimo tie NT objektai nesulaukia. Todėl jeigu ateina klientas ir pasiūlo realią kainą, pardavėjai tikrai su juo kalbėsis“, – tikino NT brokeris.
Jis skaičiavo, kad pastaruoju metu parduodamo būsto kainos nukrito apie 5–8 proc.
„Tačiau dar viskas priklauso nuo pardavėjo motyvacijos. Pavyzdžiui, jeigu net naujos statybos būstų greitai nepavyks parduoti, sulaukęs konkrečių pirkėjų vystytojas tikrai jiems nuleis kainą.
Žinoma, nekalbu apie tokius atvejus, kuomet už būstą prašo 300 tūkst. eurų, o pirkėjas nori mokėti tik 200 tūkst. eurų, tada niekas su juo nekalbės“, – įspėjo T. Rusakas.
Būstui išleidžia nuo 151 tūkst. eurų
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas parodė, kad pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui reikšmingai augo.
Bendrai sudėjus 42 proc. apklaustų vilniečių įsigijo ar planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia 151 tūkst. ir daugiau eurų, o į prabangius, nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.
Reikšminga dalis gyventojų taip pat įvardija, kad pasikeitė jų poreikiai būsto plotui, vietai, kainai bei statybos metams.
Tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis apklaustųjų (36 proc.) įsigijo ar planuoja įsigyti 101-150 tūkst. eurų vertės būstą, 28 proc. – 151-250 tūkst. eurų, 20 proc. – iki 100 tūkst. eurų, 9 proc. – 251–300 tūkst. eurų, 5 proc. – daugiau nei 351 tūkst. eurų, o likę nenurodė sumos.
Palyginimui, analogiškame tyrime 2022 metais 21 proc. respondentų rinkosi būstą iki 90 tūkst. eurų, tarp 91–110 tūkst. eurų – 19 proc. apklaustųjų, 111–140 tūkst. eurų ir 141–200 tūkst. eurų vertės rėžiuose – po 20 proc. vilniečių. Didesnę sumą nei 201 tūkst. eurų buvo linkę išleisti 14 proc. tyrimo dalyvių. Dar seniau – 2020 metais – 87 proc. respondentų dairėsi į pigesnius nei 140 tūkst. eurų vertės būstus.
„Biudžetai auga dėl objektyvių priežasčių – gerėjančių gyventojų finansinių galimybių ir dar iki praėjusių metų vykusio spartaus kainų kilimo, susijusio su statybų savikaina, infliacija, sąlyginai nedideliu būsto sandėliu sostinėje.
Nepaisant to, kad šiandien susiduriama su būsto įperkamumo iššūkiais, reikšminga dalis pirkėjų prisitaikė prie šiandienos situacijos ir yra pasiruošę skirti daugiau lėšų dairydamiesi būsto“, – sakė „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.
Sandorių skaičius – žemumose
Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėme, skelbė įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
„Nors šiemet vasaris ir turėjo 29 dienas, vis tiek tai yra trumpiausias iš visų metų mėnesių. Nepaisant to, nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimų įregistruota kiek daugiau nei sausį.
Jei lygintume tik vasario mėnesius, šių metų paskutinysis žiemos mėnuo pagal įregistruotų butų ar namų skaičių taip pat buvo kukliausias per keletą pastarųjų metų – rinkos atsigavimo ženklų dar nematyti. Tikėkimės aktyvesnę rinką pamatysime pavasarį“, – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per pirmus du šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 13,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 10,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 15 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per vasario mėnesį įregistruota beveik 7 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 7,2 proc. mažiau nei praėjusių metų vasarį (7,5 tūkst. NT objektų), bet 7,4 proc. daugiau nei šių metų sausį (6,5 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 3,8 tūkst. butų pardavimų – 11,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 4,3 tūkst. butų sandorių. Vien tik per vasario mėnesį šeimininkus pakeitė 2 tūkst. butų – 10,7 proc. mažiau nei pernai vasarį (2,3 tūkst. butų), bet 13,1 proc. daugiau nei šių metų sausį (1,8 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 1,3 tūkst. butų pardavimų, arba 16,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, Kaune – beveik 560 (10,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 330 (7,6 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 1,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 9,7 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 1,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per vasario mėnesį pasikeitė beveik 620 namų šeimininkai – 8,7 proc. mažiau nei pernai vasarį (680 namų), bet 3,9 proc. daugiau nei šių metų sausį (600 namų).
