Vakaro metu svečius šokdino net penki DJ, veikė vienos nakties meno galerija, na, o vakarėlio vinį įkalė performatyvus kolekcijos pristatymas, kurio modeliais tapo vogue šokėjai bei Kamilės draugai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Esu labai smalsi ir negaliu atsispirti pasitaikančioms galimybėms, o jų, kaip tyčia, vis atsiranda. Vienos mano veiklos yra darbas, kitos – pramoga ir nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jos yra „iš skirtingų operų“, galiausiai vis tiek randasi būdas šias veiklas apjungti į bendrą paveikslą. Štai, kad ir šis renginys bare „Utopija“, – pasakoja K.Bukauskaitė.
Tačiau kūrybininkė neslepia, kad žongliruoti skirtingomis veiklomis nėra lengva: „Kūryba yra mano ryšys su pasauliu. Galimybė megzti dialogą su bendraminčiais, diskutuoti su kitaip mąstančiais, plėsti savo pačios ribas bei įkvėpti tai daryti kitus. Dažnai galvoje būna kaip bičių avily, bet aš net neįsivaizduoju kaip jaučiasi tyla – idėjų turiu tiesiog visada.
Būna žmonės mėgsta man siūlyti savo idėjas „ar nenorėtum padaryti taip, ar nenorėtum padaryti anaip“, o aš nenorėčiau, nes vos spėju padaryti tai, ką pati sugalvoju. Tam, kad galėčiau nors kiek tą galvą švaresnę turėti, aš tiesiog privalau įgyvendinti bent dalį savo minčių. Kitaip jos ima spausti ir būna apsėdusios mane tol, kol neištraukiu jų į dienos šviesą. Tikrai dažnai atsiduriu taške kurį vadinu „viską padegti, pasikeisti tapatybę ir emigruoti iš šalies“.
Tame taške svajoju apie darbą drabužių parduotuvėje, kur tiesiog visą dieną lankstyčiau marškinėlius arba kokteilių bare ant jūros kranto plakčiau kokteilius, bet, galiausiai, pati kūryba manęs nevargina, man tai natūralus srautas, kuris savaime nuolat generuojasi galvoje be didesnių pastangų. Labiausiai vargina kūrybos realizavimo ir monetizavimo buitis.
Juk reikia pritraukti klientus, su jais derintis, skaičiuoti, matuoti, siųsti elektroninius laiškus pirmyn atgal, gauti ir grąžinti siuntinius, išrašyti sąskaitas, patikrinti sąskaitas, siųsti priminimus dėl apmokėjimo, svarstyti ar atlyginimą išleisti atostogoms ar naujam projektui, kuris jau spaudžia galvą“, – atvirauja Kamilė.
Naujų projektų laukia dar tikrai ne vienas, na, o pastarasis pavadintas „Utopija by „THE POSE BRAND“, tad kokia gi ta utopija pagal autorę?
„Mane žiauriai erzina, kad turime per daug nepelnytai nepopuliarių kūrėjų, o vidutinybė ir vienodumas yra užkeliami ant pjedestalo bei vadinami „išskirtinumu“. Tai yra melas. Žmonės nebesivargina turėti savo nuomonės, nes jai susidaryti reikia laiko. Jiems pakanka, kad kažkas jau populiarus (visiškai nesvarbu dėl ko) pasakytų, kas yra kieta: ką pirkti, ką dėvėti, ką kabinti ant sienos.
Žmonės valgo šiuos greituosius laimingo gyvenimo iliuzijos receptus nekvestionuodami. Suprantu, kad tokie yra pop kultūros dėsniai, bet esu menininkė, tad mėgstu svajoti ir utopija man yra erdvė, kur žmonės skiria dėmesio ir laiko kūrybai. Leidžia sau prie kūrinio prieiti arčiau, stabtelti, tyrinėti, pajusti, o atsisukus į šalia esantį, pasidalinti tuo, ką patyrė, nebijant nuomonių nesutapimo. Turėti kitokią nuomonę nėra nei gėda, nei nepatogumas! Tai tik proga diskusijai bei pasaulėžiūros plėtimui! Esu tokios utopijos ambasadorė ir savo veikla reklamuoju kelionę į šią šalį kitiems“.
Todėl „Utopija by „THE POSE BRAND“ nebuvo vieno autoriaus šou – vakarėlio dalyvius šokdino ne tik Badass Guru, bet ir Speckled, Dj Augusto, Gabì ir Stogas, o vienos nakties meno galerijoje buvo galima išvysti fotografų Damorodo, Leono Pauliaus ir Virginijos Vaičiulytės nuotraukas bei iliustratorės Birutės Bi darbus.
„Man pačiai labai patinka šių kūrėjų darbuose atsispindinti pasaulėžiūra. Visi darbai yra labai intymūs, asmeniški, dėl to jie yra nepaviršutiniškai įtaigūs. Labiau nei tobulas, nušlifuotas grožis, man rūpi nuoširdumas. Tai yra vienintelė priemonė padedanti sukurti tikrą ryšį.
Matydamas nuoširdžią kūrybą žiūrovas arba su ja susitapatina ir sako „žinau, ir man taip būna“, „čia apie mane“, arba susierzina „siaubas, kaip taip galima?!“, arba sudvejoja „ar šitaip galima?“... bet kuriuo atveju, tokia kūryba yra paveiki, ji pasėja įvairovės grūdą žiūrovo galvoje, kuris auga ir plečiasi.
Pakviesti prisijungti, visi kūrėjai labai apsidžiaugė bei labai noriai sutiko eksponuoti savo darbus. Ši sinergija mane įkvepia ir motyvuoja!“, – kolaboracijos patirtimi dalijasi K. Bukauskaitė.
Tai – ne vienkartinis projektas
Tai pirmasis tokio formato vakarėlis, tačiau jo organizatoriai itin pakilios nuotaikos, taigi natūraliai kyla klausimas: galbūt ilgainiui šis konceptas taps vakarėlių ciklu?
„Suorganizuoti tokį vakarėlį, pasirodo, yra reikalų. Su viena galva ir dviem rankomis čia niekaip. Tačiau vos paskelbus apie numatomą renginį, aplink labai entuziastingai pradėjo formuotis komanda, kuri buvo nusiteikusi padaryti tai, ko negaliu aš.
Renginio organizavimu bei dekoravimu užsiėmė agentūra „Sveiki, Mielieji“, o „THE POSE BRAND“ performansą režisavo neseniai iš Londono į Vilnių persikrausčiusi muzikinio teatro aktorė ir režisierė Akvilė Gelžinytė, kuri, beje, baigė Londono LMA universitetą, o jo savininkas žymusis Robbie Williamsas.
Taigi, matydama, kaip organiškai aplink jį formavosi kūrėjų komanda bei kokį susidomėjimą sukėlė pats renginys, nekantrauju pamatyti, kur nuves ši kelionė – niekaip nematau, kad tai būtų vienkartinis projektas“, – tikina K.Bukauskaitė
