Šių metų vasarį kilusi Ūkio banko krizė iškėlė šį banką į daugiausiai paminėjimų žiniasklaidoje sulaukusių finansų įstaigų viršų, tačiau sulaukė mažiau dėmesio nei „Snoro“ griūtis 2011 m. lapkritį.. Tuo metu kiti Lietuvoje veikiantys bankai Ūkio banko krizės metu buvo minėti 11 proc. dažniau nei per mėnesį nuo „Snoro“ istorijos pradžios. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta bankų komunikacijos analizė.
TNS LT duomenimis, per vieną mėnesį nuo Ūkio banko veiklos sustabdymo žiniasklaidoje iš viso pasirodė 4463 pranešimai, kuriuose buvo minimi bankai. Palyginimui, praėjus analogiškam laikui nuo „Snoro“ krizės pradžios, šis įvykis generavo 54 proc. daugiau, arba 6884 naujienas apie bankus.
“Snoro” bankas per mėnesį nuo jo krizės pradžios žiniasklaidoje sulaukė 73 proc. daugiau dėmesio nei šių metų vasarį veiklą sustabdęs Ūkio bankas. Pavyzdžiui, 2011 m. pabaigoje 62 proc. bankų paminėjimų žiniasklaidoje teko „Snorui“, tuo metu Ūkio banko paminėjimai praėjusį mėnesį sudarė 46 proc. visų bankų paminėjimų skaičiaus.
Abejomis žlugimo istorijomis daugiau domėjosi internetinė žiniasklaida: pranešimų apie Ūkio banką internetinėje erdvėje dalis sudarė 43 proc., o apie “Snoro” banką – 44 proc. Spaudos pranešimų dalis Ūkio banko istorijoje – 18 proc., o “Snoro” banko – 21 proc. Vertinant radijo skirtą dėmesį, Ūkio bankas (26 proc.) nežymiai pirmavo prieš „Snorą“ (25 proc). Pranešimų dalis televizijoje per Ūkio banko krizę sudarė 13 proc. visų pranešimų žiniasklaidoje, o per „Snoro“ krizę – 10 proc.
TNS LT analizavo pranešimus bankine tema, kurie pasirodė 2011 m. lapkričio 16 – gruodžio 15 dienomis (“Snoro” istorijos atveju) ir 2013 m. vasario 12 – kovo 11d. (per Ūkio banko krizę). Komunikacijos analizėje tirti pranešimai 210-yje spaudos leidinių, 12-oje interneto portalų, 8-ose radijo stotyse, 5-uose TV kanaluose.
