„Titanikas“ į ledkalnį atsitrenkti ir nuskęsti galėjo dėl keistos atmosferos sukeltos optinės iliuzijos.
Britų istorikas Timas Maltinas naujoje knygoje teigia, kad superrefrakcija, ypatingas šviesos išlenkimas, dėl kurio susidaro miražai, neleido „Titaniko“ įgulai pamatyti lemtingojo ledkalnio, rašo popsci.com.
Dėl tos pačios priežasties netoliese buvę laivai galėjo nepamatyti ir skęstančio „Titaniko“, tvirtina T. Maltinas.
Britų tyrėjai 1992 metais buvo iškėlę mintį apie superrefrakciją, tačiau niekas to nuodugniai netyrinėjo, teigiama „Smithsonian“ žurnale, kuriame buvo paskelbta ištrauka iš naujosios T. Maltino knygos.
T. Maltinas analizavo senus meteorologinius duomenis, įrašus laivų žurnaluose ir katastrofą išgyvenusiųjų liudijimus ir bandė nustatyti 1912 metų balandžio 15 dienos meteorologines sąlygas. Jis teigia, kad sąlygos buvo tinkamos superrefrakcijai, kurią sukėlė terminė inversija į pietus nuo Niūfaundlendo, kur laivas plaukė. Šis neįprastas šviesos bangų išlenkimas galėjo sukurti apgaulingą horizontą, o ledkalnis buvo žemiau jo, taigi iš laivo stebėjimo punkto jo matyti nebuvo galima.
Pavojaus signalas nuskambėjo likus 1,6 kilometro iki ledkalnio, tačiau tuomet jau buvo per vėlu. Dėl tokių pačių keistų atmosferos sąlygų netoliese buvęs laivas „California“ galėjo nepastebėti pasmerktojo „Titaniko“, teigia T. Maltinas.
