Šiukšlintojai garsiojo „Titaniko“ amžinojo poilsio vietą vandenyno dugne užteršė skardinėmis nuo alaus, plastikiniais puodeliais ir net muilo dėžėmis.
Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, 3 780 metrų gylyje Atlanto vandenyne esančios nuolaužos, likusios po didžiausios istorijoje jūrų nelaimės, sparčiai nerūdija. Iš tiesų, jos greičiausiai išliks nepažeistos dar daugelį dešimtmečių.
„Pagrindinis korpusas išlieka labai stiprus ir labai vientisas“, – teigė Jamesas Delgado, JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos jūrų paveldo programos direktorius.
„Viduje dar išlikęs medis ir audiniai“, – teigė J. Delgado, per 2010 metų ekspediciją pats iš rusų povandeninio laivo „Mir“ matęs „Titaniką“.
„Buvo pasigirdę spekuliacijų, kad jį sparčiai naikina rūdys, tad po 20 ar 30 metų jo visai neliks“, – teigė Jamie Shreeve'as, „National Geographic“ žurnalo mokslo redaktorius.
„Tačiau patikimiausi žmonės, su kuriais kalbėjausi, nemano, kad artimiausiu metu jis sunyks. Šis procesas vyksta pernelyg lėtai“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto nuo pat tada, kai 1912 metais ketvirtąją savo pirmosios kelionės iš Southamptono, Anglijoje, į Niujorką dieną „Titanikas“ įsirėžė į ledkalnį ir balandžio 15-osios naktį nuskendo, kartu pasiglemždamas daugiau kaip 1,5 tūkst. gyvybių, jo amžinojo poilsio vietą darko šiukšlės, kurias išmeta praplaukiantys laivai.
„Alaus skardinės, plastikiniai puodeliai ir kiti panašūs daiktai, – teigė J. Delgado. – Mes net aptikome valymo priemonių dėžę, gulinčią nuolaužų viduryje. Šios šiukšlės nedings ilgą laiką.“
Privačios ekskursijos į vandenyno gelmes, kurias galima įsigyti už 45 tūkst. eurų žmogui, taip pat paliko savo žymę, mat lankytojai netoli „Titaniko“ tiltelio palieka įvairiausius daiktus, pastebėjo J. Shreeve'as.
„Visi, kas ten paneria, palieka plastikines gėles, garbės ženklelį ar dar ką nors. Tai jau tampa panašu į tas greitkelių vietas, kuriose įvyksta avarijos. Iš esmės tai archeologinė vietovė, kuri nebėra gryna“, – kalbėjo jis.
Į nuolaužas savo svorius taip pat numetė povandeniniai laivai, tačiau J. Delgado pastebi, kad tai pastaruoju metu kelia mažiau rūpesčių, nes turint tikslesnius žemėlapius, galima rasti saugesnes vietas svarmenims nukreipti.
J. Delgado aktyviai dalyvauja siekiant sukurti konsorciumą, kuris saugotų „Titaniko“ amžinojo poilsio vietą, esančią tarptautiniuose vandenyse, bei siekiant paskelbti ją saugomu jūrų memorialu.
Kiek anksčiau šiais metais Tarptautinė jūrų organizacija rekomendavo visiems laivams nemesti šiukšlių, atliekų ar nuotekų 35 kvadratinių kilometrų zonoje virš „Titaniko“ nuolaužų.
„Titanikas“ yra didesniame pavojuje nei kada nors anksčiau“, – teigė okeanografas Robertas Ballardas, vadovavęs 1985 metų ekspedicijai, atradusiai laivo nuolaužas.
