Gamtosaugininkai sunerimę, šią vasarą ledas virš Arkties vandenyno traukiasi neregėtais tempais. Tačiau kol žalieji rengia protestus, siekdami atkreipti dėmesį Arkties regiono faunai ir florai iškilusius pavojus , jūrininkai trina rankas ir skaičiuoja būsimus pelnus. Šiaurės ašigalis pretenduoja tapti komercinės laivybos greitkeliu, rašo „France24“.
Kinija tapo paskutiniąja valstybe, kuri nutarė prisijungti prie Šiaurės koridoriaus eksploatavimo. Praėjusią savaitę Kinijos laivas „Sniego Drakonas“ sėkmingai įveikė Arkties vandenyną ir pasiekė Islandiją. Kelionė per Arktį sutrumpina kelią tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Prekės iš Azijos į Europą atvyksta greičiau ir pigiau. Vis daugiau laivų renkasi maršrutą, besidriekiantį tarp Šiaurinės Rusijos krantų ir Šiaurės ašigalio arba ieško kelio palei Kanados pakrantes.
Nereikia net abejoti, kad „Sniego Drakonas“ tėra pirmoji Kinijos kregždė, kuri išžvalgė maršrutą. Pavymui turėtų sekti kur kas gausesnis laivų srautas. Kinija nėra vienintelė valstybė, kurią domina Šiaurės kelias. Daugelis Šiaurės pusrutulio valstybių norėtų sutrumpinti šiandieninį kelionės maršrutą.
Iki šiol laivai iš Rytų Azijos pakeliui į Europą turėjo įveikti Indoneziją, Indijos vandenyną, Raudonąją jūra, sausakimšą Sueco kanalą ir Viduržemio jūrą. Dalis turi tęsti kelionę pro Gibraltaro sąsiaurį ir sukti link Šiaurės Europos uostų.
Tuo tarpu kelionė per Arkties vandenyną užtrunka kone perpus trumpiau.
40 tūkst. tonų talpos laivas keliaudamas Šiaurės maršrutu užtrunka 22 dienomis trumpiau. Šios kelionės metu sutaupoma 670 tūkst. eurų ir 1000 tonų degalų. Tokius duomenis pateikė Norvegijoje įsikūrusi bendrovė „Tschudi Shiping“
Šiaurės jūros kelias, dar žinomas kaip Šiaurės Rytų koridorius, didžiųjų laivybos kompanijų dėmesio sulaukė visai neseniai, nes šylantis pasaulio klimatas tik prieš kelis metus atvėrė ledo sukaustytus vandenis.
Vokietija tapo pirmąja Vakarų valstybe, kuri 2009 metais išbandė naują maršrutą, netrukus jos pėdomis žengė Japonija, Danija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.
2011 metais Šiaurės jūros kelią įveikė 37 laivai. Šiemet Arkties ledo tirpimo mastas buvo rekordinis, tad Kinijos ledlaužio įgula įveikusi Arkties vandenyną garsiai stebėjosi, esą kelionė buvo itin lengva.
Klimatologė Valerie Masson Dellmotte, teigia, jog šią vasarą ledo kepurė virš Arkties vandenyno susitraukė iki neregėto dydžio. JAV įsikūrusio Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro pateiktame pranešime teigiama, jog šių metų rugpjūčio viduryje ledo kepurė susitraukė iki 5,09 mln. kvadratinių kilometrų. Tuo tarpu nuo 1979 iki 2000 metų tuo pačiu vasaros metu šis plotas būdavo dvigubai didesnis. Šiandien Arkties ledo kepurės plotas gali lygintis su ES valstybių dydžiu.
Maža to, V. M. Dellmote teigimu, ledas virš Arkties vandenyno nustoja tirpti tik rugsėjo pabaigoje, tai reiškia, kad rekordiškai mažas ledo vandenynas iki šalčių pradžios turės galimybę sumažėti dar labiau. Laivybos bendrovėms ši žinia tikrai džiugi, nes leis ilgesnį laiko tarpą išnaudoti Šiaurės jūros kelio galimybes.
Šiandien Šiaurės jūros keliu galima naudotis maždaug du mėnesius. Prieš dešimtmetį maršrutas buvo atviras vos kelias savaites.
Nepaisant to, Šiaurės jūros kelias ir Šiaurės Vakarų koridorius kol kas tėra eksperimentiniai maršrutai, kurie negali konkuruoti su Sueco kanalu. Anot V. M. Delmotte, prabėgs keli dešimtmečiai kol Arkties vandenyno laivybos keliai taps rimta alternatyva.
Laivybos sąlygos Arkties vandenyne yra sunkiai prognozuojamos. Laivybos bendrovės suinteresuotos tiksliai planuoti savo maršrutus, tuo tarpu nuspėti ledo kepurės tirpimo tempą yra ganėtinai keblu. Maža to, didžiąją metų dalį Arktis yra neįveikiama. 2012 metų vasara Arkties vandenyne buvo neįprastai šilta, tačiau niekas negali garantuoti, kad kitąmet sąlygos bus tokios pačios.
Ką ir bekalbėti apie tinkamą infrastruktūrą, kuri bus būtina, jeigu eismas Arkties vandenyne taps intensyvesnis. Šiuo metu maršruto kelyje pasitaiko vos keletas uostų, o tai gali tapti rimta grėsme, jeigu laivas patirtų avariją. Dėl šios priežasties išaugs tokių laivybos maršrutų draudimo kaštai. „Bimco“ laivybos eksperto Liu Miaojia teigimu, kiekvieną tokį krovininį laivą turėtų lydėti eskortas, kuris savo ruožtu kainuotų apie 400 tūkst. JAV dolerių.
Vis dėlto labiausiai dėl laivybos suintensyvėjimo Arktyje baiminasi gamtosaugininkai. Europos gamtosaugininkų grupės „Bellona“ teigimu Arkties vandenyno regionas, gamtosauginiu požiūriu, yra kur kas jautresnis nei tradicinės zonos, kuriose intensyviai vystoma ekonominė veikla. Gamtosaugininkai norėtų, kad verslas patrauktų rankas nuo Arkties regiono. Anot jų, būtina apsaugoti šią žemės dalį nuo žmonių intervencijos.
Žalieji mano, kad laivyba tik padidintų regiono taršą, o tai savo ruožtu skatintų dar spartesnį ledo tirpimą. O labiausiai gamtosaugininkus gąsdina galimi naftos išsiliejimai, nes dėl atšiaurių klimato sąlygų būtų itin sunku likviduoti tokios nelaimės padarinius.
