Visuomenė plačiau žino apie diabetinę polineuropatiją, taip pat apie nervų pažeidimus, kuriuos sukelia ilgalaikis alkoholio vartojimas. Tačiau ši liga turi daug daugiau veidų ir priežasčių, apie kuriuos žmonės net nenumano. Kokie jie?
„Terminas polineuropatija rodo, kad tai daugelio periferinių nervų pakenkimas, kuris gali būti labai įvairios eigos ir būti sukeltas įvairių faktorių ir besivystančių skirtingų mechanizmų. Kokia bus eiga, klinika, prognozė, labiausiai priklauso nuo to, kokios ji kilmės. Be to, būna lėtinė ir ūminė polineuropatija“, – pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė dr. Lina Malcienė.
Kas sukelia
Polineuropatiją sukeliantys faktoriai, pasak dr. L.Malcienės, patys įvairiausi. Ją sukelia medžiagų apykaitos, arba metaboliniai, sutrikimai, tokie kaip cukrinis diabetas, retesniais atvejais – inkstų bei skydliaukės nepakankamumas.
Polineuropatiją gali sukelti ir vitaminų E, B1, B12 nepakankamumas. Vitaminų trūkumas dažniausiai pasireiškia badaujant, sergant priklausomybe nuo alkoholio.
Būna ir toksinės kilmės neuropatija – išsivystanti dėl toksinų, chemoterapijos, kuria gydoma onkologinė liga, kai kurių antibiotikų ar vaistų, skirtų širdies veiklai gerinti, vartojimo. Industrinės kilmės – apsinuodijus gyvsidabriu, švinu.
Polineuropatiją sukelia ir tokios ligos kaip vėžys, Laimo liga, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV/AIDS). Retesnės polineuropatijos – paveldėtos, pasireiškiančios nuo vaikystės.
Dar viena polineuropatiją sukelianti ligų grupė – jungiamojo audinio ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas.
Dažniausiai pasitaikančios polineuropatijos, pasak dr. L.Malcienės, yra alkoholinės ir diabetinės kilmės. Per keletą metų polineuropatijos komplikacijos ištinka apie pusę diabetu sergančių žmonių.
„Taigi polineuropatija dažniausiai yra antrinė liga, išsivystanti kaip pirminės ligos komplikacija“, – paaiškina L.Malcienė.
Simptomai
„Kiekvienas nervas yra sudarytas iš dviejų funkcinių dalių – jutiminės (sensorinės) ir motorinės. Kai nervas pažeidžiamas, sutrinka abi tos funkcijos. Kai pažeidžiama sensorinė nervo dalis, jaučiamas tirpimas, dilgčiojimas, badymas, juosimo jausmas apie riešą ir čiurną.
Jei pažeidžiama motorinė funkcija, pasireiškia raumenų silpnumas, negalėjimas atlikti tam tikrų raumenų judesių. Jei pažeidžiami vidaus organų, galvos nervai, atsiranda ir autonominės nervų sistemos, tos, kuri mums nepavaldi, inervacijos sutrikimų.
Tada pasireiškia ir kraujospūdžio kritimas, šlapinimosi sutrikimai, seilėtekis“, – pasakoja gydytoja L.Malcienė.
Ar pusiausvyros sutrikimas gali būti pirminis polineuropatijos simptomas? „Pusiausvyros sutrikimas susijęs su sensorine periferinių nervų funkcija. Jei sunku eiti naktį, tamsoje, tai dėl sutrikusių už tai atsakingų jutimų, o ne dėl smegenyse esančios koordinacinės sistemos disfunkcijos“, – atsako gydytoja neurologė.
Dr. L.Malcienė pažymi, jog šiai ligai būdingas simetrinis pažeidimas: niekada nebūna pažeidžiami vienos rankos ar kojos nervai.
„Jei pacientas nėra nuodugniai ištiriamas šeimos gydytojo, polineuropatijos priežasties turime ieškoti mes, neurologai, – sako gydytoja. – Tenka atlikti daug įvairių tyrimų, kol, pavyzdžiui, nustatoma, jog nervų pažeidimą sukėlė vėžys, Laimo liga, AIDS. Mes matome komplikaciją, bet nežinome, kokios ligos pasekmė ji yra.“
Guillain–Barre sindromas
Išskirtinę polineuropatijos grupę sudaro Guillain-Barre sindromas. Anot gydytojos, tai yra labai greitos eigos ūminė, uždegiminės kilmės demielinizuojanti polineuropatija. Ji pasireiškia dėl organizmo autoimuninio proceso po persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos, dažniausiai kampilobakteriozės, kvėpavimo takų infekcijos (H. Influenze), citomegalo viruso infekcijos, toksoplazmozės ir kt.
Guillain–Barre sindromas išsivysto, praėjus 1–2 savaitėms po persirgtos infekcijos. Liga ištinka staigiai ir per 4 dienas ar 1–2 savaites pasiekia maksimumą.
Dažniausiai pirmas simptomas – kojų silpnumas ar paralyžius. Raumenų silpnumas gali kilti iki tarpšonkaulinių raumenų, atsakingų už kvėpavimo judesius. Tai pavojinga būklė, nes trinka kvėpavimas. Sutrikti gali ir rijimas.
Sindromas taip pat pasireiškia širdies susitraukimų dažnio padidėjimu, kraujospūdžio kitimu, prakaitavimu, sutrikusiu šlapinimusi bei sutrikusia žarnyno veikla.
Ar tai mirtina liga?
Pati polineuropatija nėra mirtina liga, bet žmogus gali mirti nuo ją sukėlusios pirminės ligos. Progresuojant ligai, sukėlusiai polineuropatiją, progresuoja ir nervų pažeidimas, – pasakoja dr. L. Malcienė. Jei bus išgydyta pirminė liga, bus išgydytas ir jos simptomas – polineuropatija.
Jei liga ūmi, demielinizuojanti, apie 80 proc. ligonių pasveiksta visiškai. Bet penktadaliui išlieka sunki negalia – jie būna paralyžiuoti arba turi laikytis lovos režimo. Retais atvejais, kai paralyžiuojami kvėpuojamieji raumenys, pacientai miršta.
Jei ligą sukėlė vitaminų B1, B12 trūkumas, reikiamą laiką pavartojus vitaminų, pasveikstama visiškai.
Kaip diagnozuojama
Gydytoja dr. L.Malcienė atkreipia dėmesį, kad kartais nustatyti ligos priežastį nėra lengva – būtina gerai išanalizuoti ligos istoriją, ištirti pacientą neurologiškai: „Jei žvilgtelsime atsainiai, nieko nesužinosime. Reikia rasti priežastį. Net vėžio diagnozę kartais sudėtinga išsiaiškinti.“
Diagnostikai atliekamas elektrofiziologinis tyrimas – elektroneuromiografija, registruojanti periferinių nervų atsaką į dirginimą smulkiomis adatėlėmis. Tai neinvazinis tyrimas, susidedantis iš elektroneurografijos ir elektromiografijos.
Pirmuoju atveju ant odos uždedami paviršiniai elektrodai ir nervas stimuliuojamas elektriniais impulsais. Stebima kūno reakcija – galimas tiriamos kūno vietos tirpimas, raumens judėjimas. Antruoju atveju ploni adatiniai elektrodai įduriami į raumenį.
Elektrodais registruojami elektriniai signalai, kylantys raumenyje esant ramybės būsenos ir raumens susitraukimo metu. Tyrimų metu galima nustatyti net menkiausius nervų ir raumenų funkcijos sutrikimus.
Kartais tenka atlikti odos ar nervo biopsiją, t. y. iš paimto nervo ar odos audinio gabaliuko tiriama, kas sukėlė ligą.
Kaip padėti pačiam sau?
Pacientui, kuriam diagnozuota polineuropatija, svarbu laikytis gydytojo nurodymų, gerti vaistus, lankytis skirtuose reabilitacijos užsiėmimuose.
Ar galima ligos išvengti, laikantis kokių nors profilaktikos taisyklių? Gydytoja pataria nuolat, išskyrus karštais vasaros mėnesiais, gerti vitamino D papildus. B grupės vitaminų papildų vertėtų pavartoti tiems, kurių skurdi mityba ir šių vitaminų jie negauna su maistu. Šių vitaminų pagrindiniai šaltiniai – mėsa, daržovės, grūdinės kultūros.
Gydytojos pastebėjimu, vitamino B12 neretai trūksta net sveikiems, gerai valgantiems žmonėms. Esant B grupės vitaminų trūkumui, simptomai kartais būna labai įvairūs, reti ir netipiški.
Aurelija: vaikščiojant – geriau
50 metų Aurelija pasakojo, kad prieš 15 metų jai buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, o po 7 metų pradėjo reikštis polineuropatijos simptomai: pėdų ir blauzdų dilgčiojimas, skausmas, traukimas. Visi simptomai ypač sustiprėdavo naktį.
„Kokia bebūtų savijauta, stengiuosi kuo daugiau judėti, nes judant skausmas tarsi pasimiršta, išnyksta. Judėti skatina ir nykstantys raumenukai“, – pasakoja kasdien apie 6–8 kilometrus nueinanti moteris.
Aurelija teigia vaistų nuo neuropatijos nevartojanti. Vakarais pamirkanti kojas vandenyje su acto tirpalu, kartą per du mėnesius apsilankanti ligoninėje veikiančiame pedikiūro kabinete, nes nagai ragėja, pėdų oda kietėja.
Visai neseniai Aurelija sunerimo, kai pradėjo randėti, keisti spalvą ir vienos rankos nykštys.
Ar gerai elgiasi Aurelija?
„Vienas pirmųjų diabetinės polineuropatijos simptomų yra nagų pakenkimas, kuris labai panašus į grybelinės kilmės pakenkimą, o ir jų pasekmės panašios. Deja, gydymui priešgrybeliniais vaistais jis nepasiduoda“, – Aurelijos atvejį pakomentavo gydytojas endokrinologas Andrej Levinger.
„Aurelija – kantrus žmogus, bet kartais tai nėra gerai. Šiuolaikinė medicina, nors ir neturi patikimų polineuropatijos gydymo metodų, tikrai gali padėti sušvelninti simptomus ir jų sukeliamus nemalonius pojūčius.
Taip pat labai svarbu, kad sulėtėtų polineuropatijos sukeliamų komplikacijų vystymosi tempas. Diabetinė polineuropatija, deja, ne tik nemaloni, bet ir pavojingiausia lėtinė cukrinio diabeto komplikacija.
Sutrikus smulkiųjų kraujagyslių inervacijai, sutrinka ir audinių mityba, tad atsiranda ilgai gyjančios diabetinės opos. Prisidėjus infekcijai, dažnai tenka amputuoti galūnes, kartais net visus kojų pirštus ar net abi kojas“, – pasakoja A.Levinger.
Profilaktinis gydymas, anot jo, daugialypis: reikia ir gerą glikemiją išlaikyti, ir papildomus brangius vaistus vartoti, ir tinkamai prižiūrėti odą bei nagus.
