Bangos meilė desertams negali nežavėti, o vienas iš dažniausiai jos sulaukiamų klausimų yra „Kaip išlieka tokia liekna?“. Kiekvieną desertą ji gamina itin preciziškai, o jų receptus guldo tinklaraštyje „Wavy kitchen“.
Mergina nebijo eksperimentuoti gamindama sudėtingus receptus, o kai į patiekalo gamybą įdedama šitiek daug meilės, gali būti tikras, kad kito žmogaus širdis tikrai ištirps.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su žaviąja tinklaraštininke šiek tiek artimiau:
Banga, pristatykite savo tinklaraštį. Kaip jis atsirado?
Apie maisto tinklaraščio rašymą galvojau ne vienerius metus. Galiu net tiksliai pasakyti, kada pradėjau gvildenti šią mintį – tai buvo 2014 metų rugsėjis. Tačiau, kol susikūriau tinklaraštį, praėjo nei daug, nei mažai – 4 metai. Kodėl? Visų pirma, nedrįsau pasirodyti. Vis atrodė, kam čia įdomu, ką aš turiu papasakoti? Kita priežastis – pats tinklaraščio susikūrimo procesas man atrodė labai sudėtingas ir neįveikiamas.
Vis tik 2018 metais pasižadėjau sau – arba susikursiu tinklaraštį šiais metais, arba pamiršiu ir daugiau nebegalvosiu apie tai. Taigi metų gale ėmiau ir viską pati pasidariau! Prisipažinsiu, nebuvo nei taip sunku susikurti patį tinklaraštį, nei pradėti rašyti ir tikrai dabar gailiuosi, kad to nepradėjau daryti anksčiau.
Na, o mano tinklaraščio pavadinimas – Wavy kitchen – gimė iš mano pačios vardo. Kadangi man labiausiai patinka tiek gaminti, tiek ir fotografuoti būtent konditerinius gaminius – jų čia daugiausiai, bet tikrai rasite ir neprastų idėjų pietums ar vakarienei!
Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado maisto gaminimas ir Jūsų aistra – desertams?
Iš tiesų vaikystėje sakiau, kad jau aš tai tikrai negaminsiu ir prie puodų nestovėsiu (juokingiausia, kad penktoje klasėje net degtuko uždegti nemokėjau). Bet kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
Kadangi nuo mažų dienų turėjau problemų su skrandžiu, o paauglystėje kankino nuolatiniai paūmėjimai, nusprendžiau kažką keisti mityboje. Tad būdama 16 metų atsisakiau kai kurių produktų, pradėjau ieškoti naujų skonių ir eksperimentuoti virtuvėje. Kartu – nuo mažens esu didžiausia desertų gerbėja. O kadangi tarp atsisakyto maisto buvo ir visi pirktiniai saldumynai, tai paskatino save atrasti konditerijoje.
Nuo tos dienos būtent desertų gamyba tapo mano didžiausia aistra. Taip pat vadovaujuosi taisykle – jei ko nors noriu, pasigaminu pati. Tokiu būdu ne tik vis tobulėju ir išmokstu naujų dalykų, bet ir išlaikau sveikesnį skrandį.
Koks buvo pirmasis gamintas desertas?
Dar dabar kyla nostalgija prisiminus, kaip vaikystėje su močiute gamindavom skaniausius avižinius sausainius. Na, o kadangi man būdavo skanesnė „žalia“ tešla – pusę jos suvalgydavau tiesiog iš dubens... Tad greičiausiai čia buvo pirmieji maži žingsneliai link konditerijos.
O būdama 16 metų jau savarankiškai pirmą kartą iškepiau mamos karamelinį skruzdėlyną ir citrininį sūrio tortą. Pamačiusi, kad kiti liko sužavėti skoniu, ėmiau drąsiau gaminti ir eksperimentuoti.
Kokį desertą labiausiai mėgstate gaminti? Kas tapo Jūsų „vizitine kortele“?
Tikrai negalėčiau išskirti vieno deserto – man patinka gaminti viską. Visgi šiuo metu mane labiausiai žavi eksperimentavimas, pasitelkiant turimas žinias konditerijoje ir desertai, kuriuos pagaminti užtrunka ne vieną valandą. Na, o prancūziškai konditerijai jaučiu trauką jau seniai.
Matyt, vizitine kortele tapo Paris Brest desertas būtent todėl, kad jis buvo rodytas kitoje laidoje. Pati turiu ne vieną šio deserto versiją, bet populiariausia išlieka klasikinė. Vis tik mano artimieji juo pasigardžiuoti gauna retai, nes aš nesustoju kurti naujų saldumynų!
Ko gaminti nemėgstate labiausiai?
Nuoširdžiai galiu pasakyti – nemėgstu gaminti patiekalų su silkėmis ir tų visų tradicinių „mišrainių“. Tad bet kokių švenčių metu aš esu atsakinga už viso meniu sudarymą ir visų naujų patiekalų gaminimą, o su kitais šeimos nariais turime susitarimą, jog jei jie norės - pagamins ne daugiau nei tris „tradicinius“ patiekalus. Taip pat ne itin mėgstu ruošti patiekalus iš raudonos mėsos.
Kaip atsiranda Jūsų gaminamų desertų receptai? Remiatės jau sukurtais ar bandote improvizuoti?
Viskas prasideda nuo idėjos – ją galima pamatyti tiek internete, tiek keliaujant, tiek susapnuoti. Jei kalba sukasi apie sudėtingesnius konditerinius gaminius, tuomet galvoje susikuriu žmogų, kuriam naujasis desertas turėtų būti skirtas. Tada pasiimu popieriaus lapą, pieštuką ir pradedu piešti bei dėlioti deserto sluoksnius.
Tik tuomet einu į virtuvę ir, žinodama kas po ko seka, pradedu gaminti. Dažniausiai tai ne vienos dienos procesas, nes gaminant sudėtingesnius gaminius, juos tenka ir šaldyti, tad kartais vieno deserto gamyba gali užtrukti ir tris dienas.
Na, o jei kalbėtume apie paprastesnius saldumynus, kuriais dalinuosi ir savo tinklaraštyje, tuomet improvizuoju, perkuriu kitų receptus, sukuriu naujus. Net ir gamindama pagal rastus receptus, visada įdedu kažką „nuo savęs“. Taip po kiek laiko, vis kažką keičiant, gimsta naujas receptas.
Ką svarbiausia žinoti norint pagaminti skanias ir minkštas spurgas?
Pirmiausia, bet kokiam konditeriniam gaminiui YPATINGAI yra svarbi ingredientų kokybė ir nuoširdžiai, galiu pasakyti – ne visada patys brangiausi produktai ir yra patys geriausi. Kol atrandi tikrai kokybiškus, praeina nemažai laiko.
Na, o kalbant apie varškės spurgas reiktų rinktis riebią varškę ir ją būtinai pertrinti per sietelį. Tuomet svarbu persijoti miltus ir jokiu būdu nedėti jų daugiau nei nurodyta tam tikrame recepte, nes kitu atveju yra galimybė, kad spurgos gausis kietos it akmuo. Jei nenorite, kad spurgos liptų prie rankų – jas (rankas) patepkite trupučiu aliejaus. Nepatarčiau jų vilgyti vandeniu – nes įtiškus lašeliui vandens į aliejų, jis pradės „šaudyti“ ir teks valyti viską aplink.
Tuo tarpu gaminant mielines spurgas svarbu palaukti kol mielės „susiaktyvuos“ ir neskubinti viso tešlos kildinimo proceso. Konditerija – tai ne visada greitas vyksmas. Ir vėlgi reiktų nepadauginti miltų, kočiojant pakildintą tešlą. Prieš verdant spurgas aliejuje, taip pat konditeriniu teptuku nuo jų nuvalykite miltų likučius, kitu atveju – jie nusės aliejuje ir pradės svilti.
Kokius geriausius patarimus apie gaminimą girdėjote?
Kadangi, kaip minėjau, konditeriniams gaminiams labai svarbi produktų kokybė, reiktų žinoti produktų sezoniškumo principus. Tad vienas iš patarimų/pamokymų buvo būtent apie tai. Pavyzdžiui, pasirodo, grietinėlės riebumas priklauso nuo metų laiko – vasarą ji riebesnė ir kokybiškesnė nei žiemą, tad gaminant svarbu į tai atkreipti dėmesį.
Taipogi, prancūziškoje konditerijoje būtina laikytis nurodytų matavimų – jei parašyta dėti 7 gramus, tai jokiu būdu ne 5 ir ne 10. Svarbu atkreipti dėmesį ir į patalpos drėgnumą ar oro sąlygas – kai kada desertas gali nesigauti ne dėl tavo klaidos, o dėl drėgmės, pakliuvusios pro langą lyjant lietui. Būtent prancūziškoje virtuvėje atsiskleidžia tikrasis konditerijos preciziškumas.
Kokį desertą patartumėte pasigaminti tiems, kurie nenori užtrukti ilgai?
Na, jei patys nekepsite sausainių „damų piršteliai“, tai greičiausiai klasikinį Tiramisu. Jo gamyba iš tiesu neilga, tereikia palaikyti desertą šaldytuve. Na, o jei norite valgyti desertą greičiau – rinkitės šokoladinį suflė. Tik žengiantiems į konditeriją – siūlyčiau pradėti nuo paprasčiausių mėgstamų sausainių: ir užtruksite neilgai, ir greičiausiai pavyks pagaminti iš pirmo karto!
Ką dar be maisto gaminimo mėgstate veikti? Ką veikiate laisvu laiku?
Iš tiesų konditerija ir kulinarija užima labai didelę dalį mano laisvo laiko – nuo idėjų ieškojimo, mokymosi kažko naujo iki gaminimo ir maisto fotografijos. Aš dievinu kiekvieną šio proceso dalį. Kita mano aistra – knygos. Ir ne, ne tik kulinarinės.
Kažkada esu perskaičiusi mintį, kuri išliko su manimi iki šiol. Ji skambėjo maždaug taip: žmonės, neskaitantys knygų, nugyvena tik vieną gyvenimą, o skaitantys - nugyvena šimtus įdomių gyvenimų. Geros knygos ne tik įtraukia, jos keičia mus pačius, verčia permąstyti tai, kaip gyvename, ir išmoko kažko naujo.
Kartu man labai patinka bendrauti, susipažinti su naujais žmonėmis, nes jei tai tinkami žmonės, jie įkvepia ir motyvuoja judėti pirmyn. Taip pat mėgstu bėgioti ir plaukioti. Šios veiklos leidžia atsipalaiduoti, sudėlioti mintis ir vizualizuoti tam tikras idėjas.
Na, ir galiausiai, žinoma, niekada neatsisakau keliauti – keliaudami ne tik pamatome neregėtas vietas, pažįstame naujas kultūras ar žmones, kartu tai ir ypatingai geras būdas atrasti save bei pasisemti įkvėpimo.
Ką jums suteikė dalyvavimas laidoje „La maistas“? Gal įsiminėte patarimus, kurie pravers gaminant ateityje?
Pirmiausia – labai džiaugiuosi sudalyvavusi „La maistas“ laidoje. Ne tik kad turėjau galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, tame tarpe ir dvejais nuostabiais šefais, bet ir puikiai praleidau laiką!
Kartu man visada smagu, kad žiūrovai gali išsamiai pamatyti, kaip reikia pagaminti tam tikrą desertą, nes kartais tik žodžiais paaiškinti, būna sunku. Na, o filmavimo metu tik dar kartą įsitikinau, kaip svarbu yra atsipalaiduoti ir gaminti su meile bei džiaugsmu. Tuomet ne tik užplūsta geros emocijos, bet ir galutinis rezultatas tikrai yra dar geresnis!
