Į Kauno marių krantą lipa aplinkosaugininkai. Jiems iš paskos visai be ūpo irklais vandenį košia ir du brakonieriai. Krante brangus vyrų naktinis laimikis: keturiolika karšių, ešerys ir kuoja.
Dviejų brakonierių gaudynės truko kone dvylika valandų. Vyrai aplinkosaugininkų akyse tinklus pastatė devintą vakaro, ištraukti laimikio grįžo ketvirtą ryto.
„Su aplinkos apsauga jiems yra tekę susidurti ne pirmą kartą ir tekę apgauti gamtos apsaugą, ir tekę sprukti. Todėl darė labai gudriai. Negrįžo jie į savo vietą, kur laikė valtį, bet pirmiausiai išsirinko žuvį, žuvį paslėpė vienoj vietoj, tinklus kitoj. Tada grįžo į valtį ir ėjo takeliu namo apsižiūrėti, ar nėra jokios pasalos“, - pasakoja Tomas Kantaravičius, Kauno aplinkos apsaugos vyr. specialistas.
Tada brakonieriai ir sučiupti. Kaip jau įprasta, tokie veikėjai pareigūnus apipila įvairiausiais su tiesa gerokai prasilenkiančiais pasiaiškinimais. Pavyzdžiui, kad jie mariose ne žvejojo, o tiesiog dviese romantiškai leido laiką.
„Jų įranga, galima sakyti, gana profesionali. Tinklo ilgis buvo šimto metrų ilgio, o aukštis keturi metrai. Ir kaip jie sako, dabar visa žuvis yra marių paviršiuje, todėl statė paviršiuje ir tikėjosi daug didesnio laimikio“, - aiškina pareigūnas.
Brakonieriai tikėjosi šiąnakt mariose prigaudyti laukinių karpių sezanų. Pasak jų, jei pataikai, tinklais per naktį galima ištraukti ir šimtą kilogramų tokios žuvies. Tačiau ir su šios nakties laimikiu vyrai baudas skaičiuoja ne šimtais, o tūkstančiais.
„Tai pora tūkstančių dar išeis. Tinklai, valtis. Valtis kainuoja aštuonis šimtus. Labiausiai gaila, kad pagavo“, - sako brakonierius.
Aplinkosaugininkai sako, kad Kauno brakonieriams artėja ypač sunkus laikas. Nuo liepos pirmos iki lapkričio dėl lašišų neršto žvejoti draudžiama Dubysos, Jūros upės ir Nevėžio žiotyse ir per šimtą metrų nuo jų. O Neryje draudžiama žvejoti nuo žiočių iki žiemos uosto.
„Kadangi šiuo metu yra pasirodę pirmosios lašišos, kylančios neršti Nemuno upe, ir jos jau kai kurios pasiekia Kauną, tai yra sustiprinta šios upės ruožo apsauga. Tuo bando pasinaudoti kiti brakonieriai, galvodami, kad mariose apsauga susilpnėja šiuo momentu. O mes turime informaciją, kuriose gyvenvietėse apsilanko žuvies pardavėjai, tai mes pasinaudoję ta pačia informacija organizuojame reidus“, - pasakoja T. Barkauskas.
Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad brakonierių laukia tris šimtus eurų siekianti bauda ir dar teks susimokėti už padarytą žalą gamtai - beveik tūkstantį eurų. Vyrai neteks ir tinklų, ir valties.
