66-iems proc. lietuvių rūpi, kaip servisas, kuriame remontuojamas jų automobilis, tvarko automobilines atliekas ir nenorėtų, kad jos terštų aplinką. O net 79 proc. sutiktų mokėti ir šiek tiek daugiau, jei žinotų, kad jų automobilio atliekos bus sutvarkytos tinkamai ir neterš aplinkos.
Tokius, rodos, aplinkosaugos specialistus turinčius nudžiuginti, duomenis atskleidė atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat LT“ vasarą atlikta apklausa.
Futbolo aikštelių danga, žaislai vaikams, trinkelės, sūpynės ir net batai – daiktai, kuriuos galima pagaminti iš padangų. Tai tik viena iš automobilinių atliekų, kurią galima perdirbti ir naudoti pakartotinai ne vieną kartą. Vis dėlto padangos vis dar „puošia“ pamiškes, o specialistai teigia, kad realybėje visuomenės dėmesys automobilinių atliekų tvarkymui toli gražu nėra pakankamas. Automobilius tvarkantys autoservisai taip pat pripažįsta, kad klausimų apie automobilines atliekas ir jų tvarkymą iš klientų nesulaukia.
Autoserviso vadovas: klientam atliekos nerūpi
„Į autoservisą atvykusiems klientams nerūpi aplinkosauga. Atvažiuoja, palieka automobilį ir vėliau pasiima sutvarkytą. Atvirai pasakius, nesu girdėjęs klientų klausimų, kur po remonto dedamos jų automobilių atliekos“, – pasakoja automobilių serviso „Autoaljansas“ vadovas Renatas Jukna.
Vis dėlto jo įsitikinimu, nepakankamas dėmesys automobilinėms atliekoms nulemtas ne per mažų supirkimo kainų, o visuomenės švietimo trūkumo: „Atsakingas atliekų tvarkymas šiuo metu daugiau paties verslo sąžinės reikalas. Pastebime, kad žmonės labai mažai žino apie automobilinių atliekų tvarkymą. Skirtingose talpose, į kurias išrūšiuojame po remonto likusias atliekas, laikomas šalia serviso teritorijos, randame gyventojų įmestų buitinių atliekų, sulūžusių baldų. Tai rodo, kad žmonės nesuvokia automobilinių atliekų tvarkymo, nežino ir neteikia tam svarbos“.
Pavojingiausių automobilinių atliekų sąrašui priskiriami akumuliatoriai, alyva, amortizatoriai, kuro, tepalo bei oro filtrai. Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančius reikalavimus, šios atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms.
„Autoaljanso“ vadovo Renato Juknos nuomone, tinkamas atliekų tvarkymas turėtų būti suvokiamas kaip vienas iš automobilio serviso teikiamos paslaugos kokybės kriterijų.
Visuomenė atsakomybę perduoda servisams
Atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ rinkodaros vadovės Vitos Balaikienės įsitikinimu, atsakingumas ir aplinkosaugos vertybės sunkiai įmanomos be pačios visuomenės palaikymo ir įsitraukimo: „Apklausos duomenys rodo, kad daugelis vartotojų atliekų tvarkymo atsakomybę perduoda verslui, tikėdamiesi, kad jis elgsis sąžiningai. Atsakingos aplinkosaugos institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi reikalavimų, tačiau patys vairuotojai turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams, kad socialinis atsakingumas neliktų tik interneto svetainėje įrašytu šūkiu“.
V. Balaikienė teigia, kad atsakin¬gus automobilių servisus vartotojai gali atpažinti ir iš patalpoje laikomų atskirų atliekų talpyklų. Į vie¬nas serviso darbuotojai turi krauti aku¬mu¬lia¬to¬rius, į ki¬tas – amor-ti¬za¬to¬rius, į tre¬čias – įvai¬rius se¬nus fil¬trus, į ket¬vir¬tas – pilti pa¬nau¬do¬tą aly¬vą ir pan. At¬lie¬kų tal¬pyk¬los pri¬va¬lo sto¬vė¬ti ten, kur jas bū¬tų leng¬va pa¬siek¬ti au¬to¬mo¬bi¬lių meis¬trams, ki¬taip ta¬riant, dar¬bo pa¬tal¬po¬se. Pa¬pras¬tai tai bū¬na di¬de¬lio tū¬rio, kar¬tais net iki 200 li¬trų, sta¬ti¬nės, pa¬žy¬mė¬tos spe¬cia¬liais lip¬du¬kais. Tad šias talpas lengva pastebėti į servisą savo automobilį atvariusiems vairuotojams.
