Visuotine pastarųjų metų mada tapę įvairūs maratonai (bėgimo, važiavimo dviračiu, žygiavimo ir kt.) skatina žmonių sveikatingumą, tačiau gali būti pavojingi tam tinkamai nepasiruošusiems, bet dešimtis kilometrų įveikti pasiryžusiems, dalyviams. Didelių apimčių smūginis fizinis krūvis, jei jam nėra tinkamai pasirengta, gali susilpninti imunitetą, eikvoja širdies ir viso organizmo resursus, teigiama pranešime spaudai.
„Didelis ištvermės fizinis krūvis gali pridaryti daugiau žalos, nei atnešti naudos, jei jam tinkamai nepasirengta. Didžioji maratonų dalyvių dalis – sportuojantys nereguliariai ar prie kur kas mažesnių krūvių įpratę bėgikai ar dviratininkai. Dažnai nutinka taip, kad paraginti draugų, kolegų ar tiesiog norėdami išbandyti, ką reiškia dalyvauti, pavyzdžiui, bėgimo maratone, žmonės jam ruoštis pradeda likus vos kelioms savaitėms, geriausiu atveju – mėnesiui. To nepakanka, be to, ir pasiruošimas gali būti nevisavertis. Dalyvavimui maratone reikia ruoštis nuosekliai ir nuolatos“, – sako Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas.
Kūno „prievartavimas“ nepasirengusiam dalyviui dalyvaujant maratone alina jo organizmą ir gali turėti rimtų pasekmių. Kardiologo ir buvusio maratonų dalyvio amerikiečio dr. Jameso O‘Keefe teigimu, didelis ištvermės fizinis krūvis ypač kenkia širdžiai.
„Nors širdis gali dirbti labai sunkiai, tačiau sunkus fizinis krūvis, jei jam nėra tinkamai pasirengta, jai tekti turėtų tik su pertraukomis ir trumpais periodais – ne valandai ar ilgiau. Nuolatinis širdžiai tenkantis didelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, dalyvaujant bėgimo maratone, sendina prie fizinės ištvermės nepratusio žmogaus širdį“, – sako jis.
Dr. J. O‘Keefe atliktas tyrimas taip pat parodė, kad, lyginant su nebėgiojančiais, bėgikų gyvenimo trukmė yra ilgesnė iki 20 proc., tačiau maksimaliems rezultatams pasiekti per dieną energingai mankštai pakanka skirti 30–60 minučių. Ilgesnė treniruotė jokių teigiamų rezultatų sveikatai neturi. Tačiau kasdienis fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, namų ruošos darbai, pasivaikščiojimas, darbas sode) veikia atvirkščiai – kuo žmogus aktyvesnis, tuo geriau ir naudingiau jo sveikatai bei savijautai.
„Tiek fizinio aktyvumo trūkumas, tiek ir per dideli krūviai – mažina sveikatos rezervą, o esant smūginiams krūviams žmogus netgi žaloja save. Norint išlikti sveikam ir būti žvaliam bei gyvybingam, persistengti tikrai nereikia – per savaitę reikėtų iki 2,5 val. aerobinio krūvio. Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, per savaitę tai būtų apie 16–20 kilometrų bėgimo ristele arba 50–70 kilometrų įveiktų dviračiu. Idealu, jei būtų mankštinamasi reguliariai 3–5 kartus per savaitę. Tik ilgalaikiai ir nuolatiniai užsiėmimai gali padėti pasiekti maksimalų rezultatą. Tačiau bendras ištvermės stiprinimas yra tik vienas iš penkių pagrindinių sveikatingumo komponentų, tad dėmesį reikia skirti ir jėgai, jėgos ištvermei, lankstumui bei kūno kompozicijai“, – reziumuoja A. Mačiukas.
