Skirstant lėšas priėmimui į aukštąsias mokyklas vientisosioms ir bakalauro studijoms 2014 m. numatoma skirti beveik 30 mln. litų. Atsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimą numatoma, kad finansavimą gaus apie pusę visų stojančiųjų, t.y. apie 15,5 tūkst. studentų. Didžiajai daliai, 14,5 tūkst., studentų bus suteikiami studijų krepšeliai, daugiau nei tūkstančiui studentų – tikslinis finansavimas ir studijų stipendijos.
Kasmet vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų priimami studijuoti į tikslines studijų finansavimo vietas, į tokias vietas priimami studentai pasirašo sutartį, pagal kurią po studijų turi tris metus atidirbti, o darbdavys – prisideda finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Šios vietos skiriamos atsižvelgiant į specialistų poreikį sektoriaus ir regiono plėtrai, aukštųjų mokyklų studijų kokybę ir darbdavių išsakytą poreikį.
Lietuvos studentų sąjunga atkreipdama dėmesį į didėjantį finansavimą tikslinėms studijų vietoms ir siekdama užtikrinti studentams palankias darbo sąlygas ir susijusias garantijas vasario 18 d. kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją siūlydama pakeisti trišalę, tarp aukštosios mokyklos, darbdavio ir studento pasirašomą, sutartį. Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko būtina užtikrinti, kad studentas baigęs studijas dirbtų kvalifikuotoje ir įgytą specialybę atitinkančioje darbo vietoje. Iki šiol reikalavimas studentą įdarbinti kvalifikuotam darbui buvo numatytas tikslinio finansavimo skirstymo tvarkoje, Studentų sąjunga siūlo šią nuostatą įtvirtinti ir sutartyje.
„Pastebėjome, kad studentai gavę tikslinį finansavimą ir baigę aukštąją mokyklą susiduria su problema vykdant sutarties įsipareigojimus, pagal kuriuos po baigimo turi tris metus atidirbti darbdaviui. Iki šiol sutartyje nebuvo numatyta, kad absolventas darbovietėje finansavusioje studijas turi dirbti pagal įgytą išsilavinimą, dėl šios priežasties kartais studentams už gautą finansavimą „atidirbinėti“ atliekant su jo įgyta specialybe nesusijusias užduotis. Tai ne tik neatitinka tikslinio finansavimo skyrimo idėjos, bet ir daro meškos paslaugą studentui, kadangi jis neturi galimybės įgyti specialybę atitinkančios patirties darbo rinkoje bent jau tris metus po studijų baigimo“, – sakė P. Baltokas. Lietuvos studentų sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad didėjant minimaliai mėnesinei algai turėtų proporcingai didėti ir bazinė mėnesinė alga. Taip trims metams įdarbintas studentas bus apsaugotas nuo gaunamų pajamų nelankstumo besikeičiant Lietuvos ekonominei padėčiai. Studentų atstovų teigimu sutartyje taip pat turėtų būti numatomas būsimo darbuotojo etatas. Šis nurodymas yra ypač aktualus tiek studentui planuojant asmeninę karjerą, tiek būsimam darbdaviui planuojant žmonių išteklius.
