Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Aiškiai nepatenkinta Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir jos aktyvumu Rytų partnerystės programoje, Rusija primetė Lietuvai „pieno karą“, ji aktyviai mėgina eskaluoti tautinių mažumų diskriminacijos temą, atakuoja informacinėje erdvėje. Šią savaitę Valstybės saugumo departamentas perspėjo dėl naujų informacinių atakų ir dezinformacijos skleidimo apie aukščiausius šalies vadovus. Tiesa, dėl šios informacijos paviešinimo Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo.
„Savaitė“ ne kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos specialiosios tarnybos telkia Baltijos šalių valstybėms priešiškas jėgas. Jų veiksmai dažniausiai yra koordinuojami iš Kaliningrado srities ir Rygos. Kremliaus tikslas – kiršinti tautines mažumas prieš valstybę.
Šią politiką iki šiol iš trijų Baltijos šalių Kremliaus politiniams technologams sekėsi geriausiai vykdyti Latvijoje, tačiau Lietuvoje ją taip pat mėginama įsukti. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, keliamas dvikalbystės, kitakalbių mokymo klausimas. Rusijos politinis technologas moko, kad svarbiausia – įsiūbuoti valstybės laivą.
„Padaryti galima viską, viską galima pasiekti, tačiau jei valdžia suskaldyta, gali įvykti ne tik „oranžinės“ revoliucijos, bet ir valstybės susinaikinimas. Galiu pasakyti, kad techniškai tėra vienas būdas nugalėti veikiančią valdžią: tu privalai padaryti taip, kad ji būtų paralyžiuota kaip valdžia“, – Latvijos TV3 laidoje „Nieko asmeniško“ kalbėjo politinių technologijų ekspertas Modestas Kolerovas.
Latvijoje 16 proc. gyventojų – rusakalbiai nepiliečiai. Jie gali gauti Latvijos pilietybę, jei išlaikytų nesudėtingus valstybinės kalbos ir istorijos egzaminus, tačiau jie nepripažįsta latvių kalbos valstybine ir egzaminus laikyti atsisako. Latvijos parlamentas buvo priverstas griežtinti referendumų rengimo sąlygas, nes pernai daug rūpesčių sukėlė referendumas dėl dvikalystės įteisinimo. Pralaimėję referendumą jo iniciatoriai organizuoja rinkimus internetu į virtualų parlamentą, kurį sudarytų 30 Latvijos nepiliečių. Šio nelegalaus parlamento lyderiu jau pasiskelbė Latvijoje registruoto Europos tyrimų instituto prezidentas Aleksandras Gaponenka.
Šie veikėjai neslepia, kad sieks didžiuosius miestus ir Latgalą paversti promaskvietiškų jėgų placdarmu, skelbti rusų „kultūrinę“ autonomiją. Baltijos valstybių lenkų ir rusų tautinių mažumų atstovai kalbinami kurti „viršvalstybinę“ tautinių mažumų „kultūrinę“ autonomiją. „Savaitės“ duomenimis, Latvijos rusakalbiai palaiko ryšius ir su broliais lenkais Lietuvoje. Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlys V. Tamoševskis kategoriškai neigia savo ryšius su Kremliui ištikimais veikėjais.
Latvijos saugumas teigia, kad prorusiškos organizacijos dalyvavo agituojant prieš Lietuvos energetinius projektus, tam naudota ir žiniasklaida. „Savaitės“ duomenimis, renginiuose prieš Visagino atominę Latvijoje šmėžuoja raudonasis Algirdas Paleckis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Latvijos organizacijos „Kislorod“ nariai, Daugpilio Dūmos deputatas Jurijus Zaicevas, kuris bendrauja ir su Modestu Kolerovu.
Penktadienį Estijos gynybos ministerija pranešė sulaukusi eilinės kiberbetinės atakos – nebeatsidarė interneto puslapis, „Anonimous Ukraine“ pasivadinę įsilaužėliai teigia, kad Ukraina nenori būti Europos Sąjungos ir NATO tarnaitė. Maždaug 90 ukrainiečių jūrų pėstininkų dalyvauja karinėse NATO pratybose, kurios kaip tik dabar vyksta Lenkijos ir Latvijos teritorijoje. Pernai Lietuvos ir Estijos parlamentai ir Lietuvos prezidentūra sulaukė elektroninių laiškų iš Ukrainos serverio, kuriuose neva už slavų tautų įžeidimą Baltijos šalių piliečiams grasinama egzekucijomis.
