Britų dienraštis „The Independent“ paskelbė slaptą JAV ambasadoriaus Irake memorandumą, adresuotą JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice. Jame apžvelgiama tikroji gyvenimo Bagdade kasdienybė, su kuria susiduria ambasados darbuotojai.
Ambasadoriaus Zalmay Khalilzado pasirašytą dokumentą „The Independent“ skelbia neaiškindama, kokiomis aplinkybėmis jis buvo gautas – tenurodoma, kad tekstas buvo šiek tiek paredaguotas.
Konfidencialus memorandumasNuo ko: JAV ambasadorius Bagdade Zalmay KhalilzadasKam: JAV valstybės sekretorei Condoleezzai RiceTema: Ambasados kasdienybėSlaptai
1. Ryšių su visuomene skyriaus irakiečių personalas skundžiasi, kad islamistų grupuotės ir smogikų gaujos trukdo jų kasdienei veiklai. Persekiojimai, susiję su drabužiams ir elgesio manierai keliamais reikalavimais, tampa vis dažnesni. Jie praneša ir apie tai, kad elektros energijos tiekimo pertrūkiai ir kuro kainos blogina jų gyvenimo kokybę.
Moterų teisės
2. Dvi iš trijų pas mus dirbančių moterų praneša apie nuo gegužės vidurio padažnėjusius persekiojimus. Viena jų, šiitė, kuri rengiasi pagal vakarietišką stilių, sakė, kad pažįstama patarė jai dėvėti čadrą ir nebevairuoti nuosavo automobilio. Ji sakė, kad kai kurios grupės verčia moteris slėpti net veidą, o to Irake nebuvo net pačiais konservatyviausiais laikotarpiais.
3. Kita moteris, sunitė, sako, kad žmonės jos rajone persekioja moteris reikalaudami, jog jos vaikščiotų prisidengusios skarelėmis ir nesinaudotų mobiliaisiais telefonais. Pasak jo, taksistas, kuris ją kasdien atveža į saugomą „žaliąją zoną“, pasakė, kad nebegalės jos vežioti, jeigu ji vaikščios neapsigobusi. Moteris iš ryšių su visuomenės skyriaus kultūros sektoriaus dabar priversta dėvėti visiškai kūną uždengianti tradicinį drabužį abają, nes susilaukė tiesioginių grasinimų.
4. Moterys sako negalinčios nurodyti, kokios konkrečiai gyventojų grupės neduoda joms ramybės. Perspėjimų jos sulaukiančios iš kitų moterų, kartais – vyrų, kurie gali būti sunitai arba šiitai, bet atrodo konservatyviai. Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Sadro šalininkų kontroliuojama Transporto ministerija, privertė tarnautojas moteris eiti į darbą apsigobus tradicinėmis islamo skaromis (hijab).
Vienodi aprangos reikalavimai – visiems
5. Personalo atstovai praneša, kad vyrams tapo pavojinga rodytis viešumoje su šortais. Jie daugiau nebeleidžia vaikams su šortais žaisti gatvėje. Yra pasitaikę, kad buvo užpulti žmonės, pastebėti gatvėje su džinsais.
Iškeldinimai
6. Vienas kolega maldavo mūsų padėti kaimynei, kurią gegužės mėnesį išvijo iš namų. Juose ji pragyveno 30 metų, o reikalavimas buvo grindžiamas kažkokiu seniai aptarinėjamu įstatymu. Ši iš Faili kurdų kilusi moteris sako neturinti kur eiti, bet teismai nesuteikia jokios paramos priešintis naujiems valdžios užgrobėjams. Tokie iškeldinimai gali būti atsakomieji naujosios šiitų vyriausybės veiksmai į panašų kurdų elgesį su arabais kitose Irako dalyse. (Arabiško laikraščio redaktorius mums pasakė, kad jis rengia platų žurnalistinį tyrimą, skirtą etniniams valymams. Pasak jo, tokie valymai vykdomi beveik kiekvienoje Irako provincijoje, Irako partijos ir jų koviniai būriai, iš visko sprendžiant, užsiėmę tuo, kad keršija vieni kitiems.)
Energijos ir vandens tiekimo sutrikimai alina šalį
7. Oro temperatūra Bagdade jau pasiekė 46 laipsnius pagal Celsijų. Visi tarnautojai patvirtina, kad paskutinę gegužės savaitę elektra buvo tiekiama vieną valandą kas 6 valandas. Birželio pradžioje padėtis kiek pagerėjo. Aš-Šaabo rajone elektra buvo tiekiama kartą per tris valandas. Rajone netoli nuo Bagdado centro elektros nėra jau daugiau negu mėnesį. Ten, kur netoliese yra ligoninės, politinių partijų būstinės ir pačioje „žaliojoje zonoje“ elektros energijos tiekimas yra geriausias. Vienas tarnautojas sakė, kad jo draugas gyvename tame pačiame name, kaip ir ministras. Šiam namui elektra tiekiama nuolatos.
8. Visi tarnautojai centralizuotą miesto elektros energijos tiekimą keičia mokamais prisijungimais prie kaimynystėje esančio generatoriaus. Vienas iš tarnautojų moka 7500 Irako dinarų už vieną amperą, kad gautų 10 amperų mėnesiui. (75 tūkst. Irako dinarų – 50 dolerių.) Už tokius pinigus jo šeima turi galimybę naudotis elektra po 8 valandas per dieną, tiekimas nutraukiamas 2 valandą nakties.
9. Eilės prie benzino. Vienas darbuotojas pasakoja, kad praleido 12 valandų eilėje prie benzino. Kitas patvirtino, kad trūkumas toks didelis, jog benzino kainos Bagdado juodojoje rinkoje pasiekė 1000 dinarų už litrą (oficiali kaina įskaitant subsidijas yra 250 dinarų už litrą.)
Pagrobimai ir grasinimai
10. Vienas iš tarnautojų mums pranešė, kad pagrobė jo svainį. Galų gale jį paleido, bet visa tai tapo sunkia emocine trauma jo šeimai. Kita darbuotoja, kilusi iš kurdų sunitų, balandžio mėnesį susidūrė su tiesiogine grėsme gyvybei. Ji išėjo atostogų, o gegužę išvyko su šeima į užsienį.
Nepasitikėjimas saugumo tarnybomis
11. Balandį tarnautojai ėmė pranešinėti apie pasikeitusį „žaliosios zonos“ kontrolės punktuose budinčių apsauginių elgesį. Jie panašūs į smogikus ir kartais elgiasi lygiai taip pat nemaloniai. Viena iš tarnautojų paprašė, kad išduotume jai žurnalistams skirtą leidimą, nes apsauginis kontrolės punkte, pamatęs įeinant pateiktą jos ženklelį su užrašu „Ambasada“, garsiai pareiškė visiems, kas tik ten buvo: „Ambasada!“ Tokia informacija gali tapti mirties nuosprendžiu, jeigu ją išgirs tie, kuriems nereikėtų išgirsti.
Pavojus tarnautojams ir su tuo susiję personalo valdymo sunkumai
12. Visi tarnautojai slepia, kad dirba ambasadoje: kovo mėnesį iš 9 darbuotojų tik 4 sakė savo šeimai, kad dirba pas mus. Po darbo valandų mūsų kolegos irakiečiai į telefono skambučius atsakinėja arabiškai, o tai rodo, kad jie negali atvirai kalbėti angliškai.
13. Negalima iškviesti darbuotojų į ambasadą savaitgaliais ar per šventes nesugriovus jų „priedangos“. Viena iš pas mus dirbančių moterų, arabė sunitė, pasakė šeimai, kad buvo Jordanijoje, o iš tikrųjų buvo išvykusi mokymų į JAV. Ji pasakė, kad dauguma jos šeimos narių mano, jog JAV su gyventojais elgiamasi taip pat žiauriai, kaip tą darė Saddamas.
14. Kai kurie iš mūsų tarnautojų nesinešioja amerikietiškų mobiliųjų telefonų, nes tai paverstų juos taikiniais. Beveik pusę metų negalėjome pasitelkti nieko iš savo personalo, kad būtų galima vertėjauti TV laidose.
15. Mes pradėjome naikinti popierius, kuriuose yra darbuotojų pavardės. Kovą keli žmonės kreipėsi į mus norėdami sužinoti, kokios garantijos jiems bus suteiktos tuo atveju, jeigu mums tektų evakuotis.
Religinės problemos šeimose
16. Etninės ir religinės problemos papuola į pirmuosius laikraščių puslapius. Viena tarnautoja, šiitė, sako, kad daugiau negali žiūrėti naujienų per televizorių kartu su motina sunite, nes ši dėl visų bėdų kaltina šiitus.
Nervingumas ir nepasitikėjimas
17. Dėl sugriuvusių socialinių ryšių sustiprėjo įtampa ir nervingumas. Tarnautoja sunitė užsipuolė savo kolegę šiitę, apkaltinusi ją pernelyg lengvu aprangos stiliumi.
18. Kitas darbuotojas sakė, kad gyvenimas už „žaliosios zonos“ ribų „emociškai nukamuoja“. Jis sako, kad beveik kiekvieną vakarą vaikšto į kieno nors laidotuves.
Būtinybė prisitaikyti prie aplinkos
19. Mūsų darbuotojai pasakoja, kad jiems kiekvieną dieną tenka galvoti, kaip saugiai vaikščioti gatvėmis. Jeigu jie išeina už savo rajono ribų, jiems dažnai prisieina imituoti kito rajono drabužius, kalbą ir papročius.
20. Po Samaros įvykių mūsų darbuotojai ugdo išgyvenimo įgūdžius. Darbuotojai ir informatoriai išmoko, kaip elgtis, kad apsisaugotų ir nuo „Alaso“ agentų, ieškančių „svetimų“.
21. Darbuotojai praneša, kad jų saugumą užtikrina ir paslaugas teikia vietiniai „paslaugų teikėjai“, priklausantys nežinia kokiai srovei. Asmeninis saugumas priklauso nuo santykių su vietos valdžia. Žmonės vis dažniau nepasitiki savo kaimynais.
22. Šiitų ir krikščionių rajono Karado gyventojas papasakojo, kad į jį atvyko „svetimi“ ir perėmė rajono kontrolę.
Komentarai
23. Nors mūsų darbuotojai išlaikė profesionalumą, įtampa akivaizdžiai auga. Mes matome, kaip jų asmeninės baimės gilina religinius ir etninius barjerus. Darbuotojai tokie sunerimę, kad baiminamės, jog jie gali pervertinti įvykius arba atkreipinėti mūsų dėmesį į naujienas, kurios labiausiai atitinka jų pasaulėžiūrą. Jeigu socialinis spaudimas už „žaliosios zonos“ ribų išliks, gali nukentėti objektyvumas, civilizuotumas ir loginis mąstymas, kurie yra būtini normaliam darbui ambasadoje.
