Neabejotina – Vilio Vonkos šokolado fabrike esantis saldaininis namelis gardus, bet šiek tiek pernelyg saldus. Tai,jog galimas ir kitoks požiūris į šokoladą, nusprendė įrodyti kompanija „Nestle“ parduodanti 2,7 mln. šokoladukų per dieną.
Jos ekspertai nusprendė, jog Meksika, šalis, iš kurios kilo šokoladas, yra tinkamiausia vieta įrengti „šokoladiškiausią“ pasaulio muziejų.
Šokolado karalystė Tulukoje įrengta avangardistinio stiliaus pastate, kuriame, kitaip nei Vilio Vonkos šokolado fabrike, vyrauja minimalizmas bei aštrūs kampai. „Pastato forma primena origami“, pasakoja „Nestle“ viceprezidentas Luigi Segismondi. „Nenorėjome kurti tradicinės karalystės – tipiškos Walto Disney stiliaus pilies. Norėjome kažko modernaus“.
Muziejaus idėja be galo struktūrinė (primenanti raudoną „Nestle“ šokoladuko įpakavimą“) – tai, 300 metrų ilgio tunelis, besilaikantis ant trijų metrų aukščio cementinių stulpų, vingiuojantis per jau egzistuojančio fabriko sales. Jis buvo pastatytas per mažiau nei dešimt savaičių. „Didžiausias iššūkis buvo sukonstruoti jį taip, jog nesustotų įmonės darbas“, - pasakoja L. Segismondi.
Šokolado karalystės idėja gimė, kuomet filmo „Čarlis ir šokolado fabrikas“ platintojai išsinuomojo vieną fabriko patalpą filmo Meksikoje pristatymui. „Tada ir pagalvojome, kodėl nepadovanoti vaikams tikro fabriko, egzistuojančio mūsų laikais? Norime sulaužyti įprastus stereotipus – juk paprastai, fabrikai neturi šarmo. Bet mūsų fabrike, vaikai tiesiog pašėlsta“, - pasakoja „Nestle“ viceprezidentas.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pašėlsta ne tik vaikai.
Įėjimas į šią karalystę, visai neprimenančią rūmų, yra trikampio formos, pažymėtas baltomis neoninėmis lempomis. Durys veda į baltą salę, kur vienintelis dekoratyvinis elementas – šokolado plyteles primenantys minkštasuoliai.
Pažintinis video apie šokoladą, šioje dizaino karalystėje projektuojamas ant baltutėlės sienos. Nepaisant to, jog pasakojama apie majus ir actekus, atmosfera labiau primena video žaidimų ir repo kultūrą.
Kelionėje, trunkančioje maždaug valandą, yra keletas stotelių. Vienoje jų vaikai patenka į balta sauso ledo miglą ir turi apsirengti specialius kostiumus ir batus. Kitur, kelią nušviečia diskotekos šviestuvai arba sustabdo tamsa. Viskas primena filmą „Galaktikos karai“.
Po tuneliu verda įprastas fabriko gyvenimas – 700 darbuotojų verda, maišo, mala ir vynioja... Tai – veikiantis fabrikas.
Kartais, kai pakėlę galvas pamato lankytojus, jiems pamoja ar mirkteli. Šiuo metu visi darbuotojai aprengti baltais ir oranžiniais rūbais bei popierinėmis kepurėlėmis, idant primintų Umpas-Lumpas, gyvenusius Vilio Vonkos fabrike.
Maisto produktus gaminančios įmonės vis dažniau kuria tokius muziejus, kuomet nepaisant lankytojų srauto, fabrikai veikia visu pajėgumu. Tuo pačiu lankytojai gali mėgaujautis visiškai kitokiais potyriais nei paprastame muziejuje bei sužinoti kažką naujo. Tam, kad vaikai susidomėtų gamybos procesu, „Nestle“ savo produkciją pristato „žaisdama“: vaikams pasakojama, jog per dieną naudojama 180 tonų cukraus, t.y. – tiek, kiek sveria 30 dramblių, ir pan.
Saugant gamybos paslaptis, kai kurios fabriko vietos lankytojams liko neprieinamos. Tačiau kai kur galima iš be galo arti pamatyti kaip juoda, karti, pagal majų receptus sukurta masė virsta saldžiomis, į spalvingus popierelius susuktomis šokolado plytelėmis. Skanaus!
