Parlamentaras, konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad net patiems Seimo nariams sunku suprasti, kodėl Seimui buvo pateiktas ne Trišalėje taryboje suderintas socialinio modelio variantas.
„Suprasti povandenines sroves yra sunku – net ir mums, Seimo nariams. Mano versija yra tokia, kad premjeras prisižadėjęs dėl stipresnio varianto priėmimo (pirminio varianto – red.) verslininkams. Tie, kas tą muziką čia labiausiai įsukę, ir yra suinteresuoti, nutarę per paramą žiniasklaidai ir kitur padėti socdemams ir Butkevičiui. Jie reikalauja ir vykdyti savo pažadą priimti tokį projektą, dėl kurio jie būtų labiau patenkinti“, – kalbėjo K. Masiulis.
Tad parlamentaro nuomone, socialinio modelio varianto, nesuderinto Trišalėje taryboje, „prastūmimas“ yra tylus premjero ir verslo atstovų sandėris.
Dėl modelio – chaosas
„Yra chaosas, bet mes esame pripratę. Tai niekam nenaudinga, bet ar tai naujiena, kad premjeras sako ryte vienaip, po pietų kitaip – tai lygiai toks pat chaosas yra ir čia, ir sunku suprasti, kas yra vykdoma“, – kalba parlamentaras. Jis pats sako dar nėra apsisprendęs, kaip dėl modelio balsuos Seime, tačiau K. Masiuliui daugeliui punktų sako pritariantis:
„Aš dar nesu apsisprendęs. Esu konservatyvus ir gana liberalus verslo santykių požiūriu žmogus, man ten labai daug kas patinka. Jei būčiau mokslininkas, daugelį dalykų taip pat siūlyčiau“, – sako K. Masiulis, pridurdamas, kad jis stebisi, kaip šį modelį, kuris atitinka dešiniųjų pažiūras, siūlo socialdemokratai.
Ministerija painiavos nemato
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės atstovas spaudai Arūnas Malinovskis sako nematantis jokios painiavos, kad Seimui buvo pateiktas nagrinėti Trišalėje taryboje nesuderintas socialinio modelio variantas.
„Trišalė taryba nagrinėjo tik vieną teisės aktą, kuris vadinasi Darbo kodeksas, o socialinis modelis yra 34 atskiri teisės aktai. Trišalė taryba kaip socialinis partneris gali teikti savo siūlymus per svarstymą Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Seimo nariai svarstydami gali teikti savo siūlymus ir registruoti Trišalės tarybos siūlymus“,– sako A. Malinovskis. Jis pabrėžia, kad didžioji dalis Darbo kodekso visiems Trišalės tarybos nariams tiko ir iš 266 straipsnių jie nesutarė tik dėl 15 proc. – tai yra apie 30-40 straipsnių. Pasak jo, dėl kiekvieno teisės akto, įeinančio į socialinį modelį, bus atskirai diskutuojama, kas yra normali praktika.
„Kadangi socialinis modelis yra sudarytas iš 34 teisės aktų, tarp kurių yra Užimtumo, Socialinio draudimo įstatymas, kurie yra ne mažiau svarbūs kaip Darbo kodeksas, o Trišalė taryba nusprendė nagrinėti tik Darbo kodeksą ir tam skyrė 14 savo posėdžių, tai Vyriausybė nusprendė teikti visus teisės aktus Seimui, kad Seimas per vasarą galėtų su jais susipažinti, Seimo teisininkai galėtų išnagrinėti ir pateikti savo pastabas, nes Vyriausybė tik užregistravo jį“, – kalbėjo A. Malinovskis. Jis pabrėžia, kad svarstant įstatymų paketą Seime, bet kuris Seimo narys gali registruoti siūlymą, kuris jam atrodo tinkamas.
„Ne vienas Seimo narys pasakė, kad Trišalės tarybos naujai sukurtos teisės normos bus užregistruotos ir pateiktos. Tad nebuvo priežasties, kodėl neregistruoti jo birželį ir laukti, kol Trišalė taryba suderins vieną teisės aktą, kurio vis tiek iki galo nesuderino – natūralu, kad darbdavio nuomonė yra kitokia nei darbuotojo atstovo“, – kalba A. Malinovskis.
Nepaaiškinama situacija
Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius sako, kad socialinio modelio įstatymų paketas Lietuvos teisėkūroje yra pavyzdinis priėmimo požiūriu, tačiau paskutiniame etape įvyko sunkiai paaiškinamas dalykas.
„Įstatymo projektas parengtas mokslininkų, ko reikalauja šiuolaikinė viešoji politika, kurioje kalbama, kad visi sprendimai būtų pagrįsti analize. Antras dalykas – vyriausybė, Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šį pavasarį pateikusi naujo socialinio modelio įstatymo pataisų paketą, tikėjosi, kad jis galėtų būtų priimtas net pavasario sesijoje. Tai buvo nerealus planas, nes naujas socialinis modelis liečia visą visuomenę, daugelį interesų grupių“, – kalba politologas.
Anot profesoriaus, geroji žinia buvo ta, kad tiek SADM, tiek Vyriausybė sugebėjo sustoti, įtraukti į derybas darbdavius, profsąjungas ir kt. organizacijas, ir derybos vyko intensyviai. Įstatymų paketas, pabrėžia politologas, liečia visą visuomenę, tad tokia diskusija yra neišvengiama.
„Paskutiniame etape atsitiko kažkas keisto ir sunkiai paaiškinamo. Neturiu atsakymų ir nenoriu spekuliuoti, bet išties tai yra keistas sprendimas. Neturėjo į Seimą ateiti praktiškai pirminis socialinio modelio pataisų projektas. Seimą turėjo pasiekti tai, kas buvo suderinta Trišalėje taryboje, juo labiau, kad visos šalys teigia, kad suderinta daugiau kaip 80 proc. visų pataisų. Reikia viltis, kad, nepaisant tokios keistos situacijos, bus sugrįžta prie to, kas buvo suderinta“,– teigia A. Krupavičius.
Jis pažymi, kad atsitraukti nei SADM, nei premjeras galimybių kaip ir neturi, nes į socialinį modelį jie investavo per daug savo autoritetų, reputacijos ir laiko. Be to, politologas atkreipia dėmesį, kad prieš rinkimus tiek Seimas, tiek Vyriausybė ir visos interesų grupės nori, kad šis darbas būtų pabaigtas.
Politologas nurodo, kad didžiąją dalį socialinio modeli įmanoma priimti rudens sesijoje, tačiau dalis jo gali persikelti ir į pavasario sesiją.
Net parlamentarai nežino, kaip svarstys socialinį modelį
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sako, kad dabartinė situacija, kai Seimui buvo pateiktas nesuderintas Trišalėje taryboje socialinio modelio variantas, apsunkina jo priėmimą.
„Mūsų ir buvo noras grąžinti tą įstatymo projektą Vyriausybei ir kad jį pakeistų su tuo, kas buvo suderinta Trišalėje taryboje. Dabar yra visa problema, kad net Seimo nariai neįsivaizduoja, kaip jie viską svarstys ir kaip jie inkorporuos į tą įstatymą tai, kas buvo suderinta Trišalėje taryboje“, – sako A. Černiauskas.
Jis pažymi, kad dabar parlamentarai galės tik teikti papildomus įstatymų projektus, kas bus ganėtinai sudėtingas procesas:
„Atsiras projektų, kurie nėra suderinti, kur Seimo nariai teiks, kur tam tikros suinteresuotos grupės teiks – kai toks didelis įstatymas, daug tų projektų būna. Dabar atsirinkti, kurie projektai yra suderinti, komitetams bus ganėtinai sudėtingas darbas“ ,– teigė profsąjungų vadas.
„Čia kažkoks premjero neaiškus užsispyrimas. Jam kažkodėl reikėjo, kad pavasarinėje Seimo sesijoje tas projektas būtų pateiktas“, – sakė A. Černiauskas.
