Kadrinis karininkas – karo lakūnas Algis Šimėnas – Černobylyje atliko savo pareigą. Jis turėjo atskristi į nelaimės vietą malūnsparniu ir gesinti reaktorių. Pasak jo, vaizdas iš viršaus iš tiesų buvo labai negražus.
Naujienų portalas Balsas.lt užtiko A. Šimėną kiek sirguliuojantį, tačiau nepaisant blogos savijautos, jis sutiko glaustai papasakoti apie tai, ką patyrė ir matė tuo metu, kai įvyko katastrofa. Vyras prisipažino, kad apie įvykusią nelaimę jis sužinojo tik tada, kai jau buvo ore.
„Tiesiog negalėjau labai sureaguoti, taip buvo kaip ir nauja užduotis, naujas iššūkis“, – atviravo pašnekovas apie tai, kaip teko drąsiai priimti iššūkį.
Karo lakūnas patikino, kad informacijos apie avarijos mastus jis, kaip ir daugelis žmonių, nežinojo. „Tai buvo visai kita santvarka, kuri stengėsi informaciją apie nelaimę nuslėpti“, – teigė jis.
Pašnekovas svarstė, kad galbūt avarijos mastai buvo slepiami, kad nebūtų sukelta panika ir bereikalingos emocijos, be to, tais laikais nebuvo tokių komunikacijos priemonių, kaip dabar. „Kai žmonės panikuoja, galima dar labiau padidinti nuostolius. Jie gavo mažai informacijos ir, matyt, tai atliko kažkokį teigiamą vaidmenį“, – svarstė jis.
Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)
Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)
Paklaustas, ar nemano, kad gavę daugiau informacijos, žmonės būtų tiesiog labiau saugojęsi, A. Šimėnas sutiko, kad galbūt tai ir būtų išėję į naudą, tačiau iš kitos pusės žmonės galėjo nežinoti, ką tokiu nelaimės atveju daryti.
„Nebent būtų per kokius kanalus, radiją ar televiziją, pranešę – darykite šitaip, instrukcijas būtų skaitę, gal būtų buvę geriau, bet to nepadarė“, – sakė jis.
Černobylio avariją išgyvenęs vyras prisipažino, kad padarinius jaučia visą gyvenimą ir jį kamuoja tam tikros ligos, kurias, panašu, ir sukėlė ta nelaimė.
„Pirmąsias dienas, kai gesinome iš viršaus malūnsparniu, radiacija buvo labai didelė, bet nesinori viešinti ligų ir panašiai, bet, be abejo, aš tai jaučiu“, – atviravo jis.
Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)
Karininkas patikino, kad nesijaučia užmirštu herojumi, kaip pasakojama apie tuos, kurie padėjo likviduoti Černobylio avarijos padarinius, ir jaučia padėką už savo nuopelnus. A. Šimėnas papasakojo, kad asmeniškai gavo žodinę padėką iš paties Michailo Gorbačiovo, buvo skatinamas tarnyboje, gauna paramą iš Rusijos Federacijos.
Vyras taip pat pastebėjo, kad daugelį darbuotojų, kurie per neseniai įvykusią Fukušimos atominės jėgainės katastrofą likvidavo padarinius, galima būtų pavadinti kamikadzėmis.
A. Šimėnas stebėjosi, kad japonai nelaimei slopinti pasitelkė tik vieną malūnsparnį (bent jau kiek buvo matyti spaudoje – aut.past.), o virš Černobylio atominės jėgainės skraidė labai daug malūnsparnių, kol pavyko viską užgesinti.
Karo lakūno teigimu, tik pirmieji Fukušimoje dirbę darbuotojai už savo nuopelnus gavo didelius pinigus, o daugelis, atrodo, buvo pamiršti.
Taip pat skaitykite:
Černobylio metinių dieną – siaubą keliantys prisiminimai
Lietuvis, regėjęs Černobylio sprogimą: darbininkai buvo vadinami didvyriais, o paskui pamiršti
Seimas tylos minute pagerbė Černobylio avarijos aukų atminimą
