Ji moteris ragina po mastektomijos gerai jaustis savo kūne. Verslininkė iš Londono 2013 išgirdo vėžio diagnozę, o dabar yra sveika.
Drąsi trijų vaikų mama pozavo be liemenėlės, demonstruodama savo susitaikymą su po mastektomijos likusiais randais – moteris tris kartus įveikė vėžį.
Gemma Cockrell (49) norėjo kitoms moterims parodyti „tikrąją“ nugalėto vėžio pusę – ji pati tebuvo gavusi skrajutės su „juodai baltais paveikslėliais“.
G. Cockrell, Kingstone prie Temzės, Londone gyvenanti verslininkė, nusprendė atsisakyti krūtų rekonstrukcijos, nepaisydama savo chirurgo pageidavimų.
Jos nuotraukos skirtos padrąsinti kitas moteris, kad jos nebijotų atsisakyti chirurginių procedūrų, kurias darytis jos gali jaustis primygtinai skatinamos. G. Cockrell sako, kad moterys turėtų jaustis vertos meilės nepriklausomai nuo išvaizdos.
G. Cockrell vėžys pirmą kartą buvo diagnozuotas 2013 metų balandžio mėnesį. Nepaisant operacijų ir gydymo nuo vis atsinaujinančios ligos, ji nenustojo dirbti ir kartus su vyru Jamesu rūpintis trimis savo vaikais.
Iš pradžių jai buvo atliktos trys lumpektomijos operacijos vėžio pašalinimui bei mėnuo rentgenoterapijos gydymo.
Tuomet, po dvejų metų, G. Cockrell vėžys sugrįžo į tą pačią krūtį ir tyrimai parodė, kad liga yra išsiplėtusi į limfmazgius. 2015 metų gruodį jai buvo atlikta mastektomija ir skubi operacija.
Tą kartą G. Cockrell po operacijos atsitiesti prireikė daugiau laiko, tačiau ja puikiai rūpinosi ligoninės personalas ir šeima.
Ji sako: „Žinojau, kad šį kartą liga yra daug rimtesnė, todėl ji daug labiau paveikė mano gyvenimą. Kol atsigavau, praėjo kiek laiko, tačiau manimi buvo puikiai pasirūpinta.“
2017 metų vasario mėnesį G. Cockrell pajuto, kad kažkas negerai su kita, likusia jos krūtimi, todėl ji pasirinko ir antrosios krūties šalinimą.
Gydytojai išsiaiškino, kad joje buvo vėžys.
Moteris sako: „Nujaučiau, kad kažkas ne taip. Kai krūtis buvo pašalinta, gydytojai pastebėjo, kad joje buvo vėžys.
Dėl to pasijutau labai pažeidžiama, lyg beveik nieko negalėčiau padaryti, kad vėžys daugiau negrįžtų.“
Nuo to laiko G. Cockrell yra sveika, ir nors gydytojai primygtinai jai siūlė krūtų rekonstrukciją, ji procedūros atsisakė.
Ji sako: „Kai nusprendžiau pasidaryti mastektomiją, jaučiausi taip, lyg būčiau labai nuvylusi savo chirurgą, lyg jie visi būtų manimi nusivylę.
Aišku, jie žino, kaip gali pakeisti tavo išvaizdą po rekonstrukcijos, tačiau aš stipriai jaučiau, kad šį sprendimą turiu priimti pati.
Ligoninėje buvau intensyviai raginama darytis rekonstrukciją, tačiau aš to nenorėjau. Tiesą sakant, jaučiuosi normali. Retai apie tai tegalvoju, išskyrus tas situacijas, kai tenka nusirengti ar apsirengti prie kitų žmonių, pavyzdžiui, sporto klube.
Žinau, kad pati save priimu tokią, kokia esu, nors suprantu, kad kiti žmonės gali jaustis kitaip. Man labai pasisekė, kad mano vyras džiaugiasi, kad aš dar vis gyvenu šioje žemėje ir nesijaudina dėl to, kaip atrodau.“
G. Cockrell fotosesijos metu pozavo siekdama pademonstruoti tai, kad priima savo plokščią krūtinę ir randus ir norėdama padrąsinti moteris, kurios susiduria su tokiais pat sprendimais, kad jos nesijaustų spaudžiamos darytis procedūras, kurių pačios nenori.
Ji sako: „Nusprendžiau dalyvauti fotosesijoje, kadangi man svarbu, kad kitos moterys mano situacijoje jaustųsi galinčios pačios priimti sprendimus – viduje vis dar esate tas pats žmogus, vis dar galite mylėti ir būti mylimos.
Sprendimus apie savo sveikatą ir savo kūną priimkite pačios ir nesileiskite spaudžiamos apsispręsti tuojau pat. Jauskitės laimingos savo kūne.
Taip pat man atrodė, kad nėra prieinama pakankamai „tikrų“ nuotraukų. Aš buvau gavusi skrajutę su juodai baltais paveikslėliais.“
Sunkiausias dalykas G. Cockrell buvo įtikinti tris savo vaikus, Reidą (25), Torriną (20) ir Jove'ą (14), kad ji įveiks vėžį.
Ji dalyvavo tyrime, pavadintame „Didžiuoju tyrimu“, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kiek moterų, gydytų skirtingos trukmės rentgenoterapija, krūties vėžys sugrįžta.
„Nors ir bijojau, labiau jaudinausi dėl savo vaikų ir dėl to, kaip jie jaustųsi ir gyventų toliau, jei man kas nors atsitiktų.“ – sakė ji. – „Be jokios abejonės, sunkiausias dalykas buvo pasakyti vaikams.
Mano jauniausias berniukas šešis mėnesius lankė psichoterapiją po antrosios diagnozės, nes jis buvo įsitikinęs, kad aš mirsiu.
Mes vis dar kas vakarą kartojame savo ritualą, padedantį jam nusiraminti, kad man viskas bus gerai. Savo vaikams sakiau, kad negaliu pažadėti, kad man viskas bus tvarkoje, tik kad dabar jaučiuosi gerai.“
Neįtikėtina, kad G. Cockrell viso gydymo metu pavyko dirbti ir net išgirdus savo diagnozę pradėti savo verslą.
„Viso gydymo metu ir toliau dirbau, tiesiog greitai išeidavau į procedūras ir grįždavau.“ – sako ji.
Jos rankų darbo natūralių odos priežiūros priemonių kompanija „Ways Gone By“ buvo tai, į ką ji gydymosi metu galėjo koncentruotis.
Įmonė siūlo vėžiu sergantiems žmonėms skirtus rinkinius, o pusė už juos gauto pelno aukojama vėžiu sergančiais besirūpinančioms labdaringoms organizacijoms.
G. Cockrell sako: „Turėti verslą buvo tikra palaima, nes galėjau dėmesį sutelkti į ką nors kitą. Negalėjau įsivaizduoti nieko blogesnio už neturėjimą, ką veikti ir sėdėjimą bei galvojimą.
Vienintelė problema gydymo metu buvo fizinis poveikis ir tai, kad turėjau pasikliauti kitais žmonėmis, kurie man padėjo.
Rūpintis šeima ir dirbti visuomet yra sunku, net ir be ligos! Mano berniukams tuo metu teko valgyti daug makaronų.“
Kalbėdama apie nuotraukas, G. Cockrell sakė: „Nemanau, kad dirbtinai stengiuosi įkvėpti kitus žmones, tiesiog noriu, kad visi žinotų - gyvenimas tęsiasi net ir tuomet, jei atrodote kitaip, nei anksčiau.“
