Antanas Kulakauskas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas, politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras sako neesąs didelis tiesioginių merų rinkimų entuziastas, nors pripažįsta, kad idėja visuomenėje populiari.
A. Kulakauskas mano, jog prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymas priimti Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų ir tik paskui spręsti ką jie veiks – logiškas. „Kalbama apie tai, kad svarbu priimti pataisą, o paskui įstatymais bus galima normas detalizuoti. Apie savivaldą Konstitucijoje ir dabar nedaug parašyta“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.
Politologas pabrėžia, kad ta pataisos formuluotė, už kurią jau balsavo praėjusios kadencijos Seimas, numato, jog meras bus savo valdose niekieno nekontroliuojamas kunigaikštis. „Yra noras keisti formuluotę, o tai reiškia, kad Seimas ne vieną, bet du kartus turės nubalsuoti 95 balsais, kas yra sunku. Net premjero Andriaus Kubiliaus spaudžiami konservatoriai neaišku kaip balsuos, nes daugelis yra nusiteikę skeptiškai. Socialdemokratai irgi prieš. Daugiausia remia Darbo partija ir liberalai, bet tai negarantuoja sėkmės. Tiesa, gali būti, kad spaudimą didins prezidentė“, - svarstė A. Kulakauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tiesiogiai renkamas ir didelius įgaliojimus turintis asmuo gali tapti ir oligarchų įrankiu. Pasak A. Kulakausko, politiškai tiesioginiai merų rinkimai yra madingi ir populiarūs, tačiau, kaip pabrėžia analitikas, nėra panacėja. „Amerikoje, Rusijoje tokia tvarka galioja, nors rusai jau persvarsto ją, norėdami daugiau centralizacijos. Europoje taip beveik niekur nėra. Europos vietos savivaldos chartija numato tik tiek, kad savivaldybė negali būti be renkamos tarybos. Yra šalių, kaip Norvegija, kur apskritai leidžiama pasirinkti bet kokį Konstitucijos principams neprieštaraujantį modelį“, - sako jis.
Anot eksperto, nėra prasmės tikėtis, jog tiesioginiai rinkimai labai jau pakeis situaciją daugelyje rajonų. Jo teigimu, daugelyje savivaldybių susiklosčiusi tokia padėtis, kad dauguma konkurentų į merus bus tiesiog formalūs oponentai, panašūs į tuos, kas mėgino mesti iššūkį D. Grybauskaitei prezidento rinkimuose. Pirmiausia, anot jo, reiktų tvarkyti administracinį teritorinį suskirstymą ir savivaldą reglamentuojančius įstatymus. Savivaldybės Lietuvoje, jo nuomone, yra aiškiai per didelės.
Kartu A. Kulakauskas pabrėžė, jog daugumoje Europos šalių egzistuoja toks modelis, kuris Lietuvoje veikė vos atkūrus nepriklausomybę, kai veikia ir taryba ir valdyba, kaip vykdomoji valdžia. „LDDP atėjo į valdžią ir panaikino šią tvarką bei įvedė tokią, kuri galiojo 10 ar 12 metų, tačiau paskui buvo pripažinta antikonstitucine. Dabartinė tvarka primena karikatūrą. Ten kur meras turi galvą vadinamasis administracijos vadovas tėra jo parankinis. Tai, kad meras nepasirašo ant finansinių dokumentų tik išplauna atsakomybę“, - pabrėžia jis.
Politologo nuomone, Lietuvai reiktų, bent jau didžiuosiuose miestuose, atsisakyti vieno lygio savivaldos. „Tokia praktika gali būti sutinkama tik kokiame Liuksemburge arba Andoroje. Lazdynuose gyvenančiam žmogui menkai rūpi Žirmūnų specifinės problemos. Europos savivaldos chartija ir mūsų įstatymai numato, kad savivaldos subjektas yra bendruomenė. Tą ir reikia įtvirtinti. Vien tiesioginių merų ir seniūnų rinkimų, ypač prie mūsų korupcijos lygio, demokratinei kontrolei neužtenka. Reiktų dar ir seniūnijų tarybų. Nemanau, kad ką nors gero duos mero pavertimas kunigaikščiu, kuris pats save dar ir kontroliuos“, - kartojo A. Kulakauskas.
Darbo partija už kunigaikščius
Darbo partija (DP) teigia visada nuosekliai pasisakiusi už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą. Darbiečiai teigia, kad jiems yra nesuprantama prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kai kurių valdančiųjų partijų pozicija, kad tiesiogiai renkamas meras neturėtų aiškiai apibrėžtų įgaliojimų. Merams esą būtina suteikti plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus.
„Darbo partija viena pirmųjų iškėlė siekį įteisinti tiesioginius merų rinkimus, ši nuostata buvo viena iš pagrindinių 2004 m. Seimo rinkimų programoje. Mūsų pozicija nesikeičia — mes pasisakome už tiesiogiai renkamus merus, kurie turėtų plačius įgaliojimus ir būtų atsakingi už visos savivaldybės darbą“, — sako Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė.
DP mano, kad tik plačius įgaliojimus turintis meras gali atitikti savivaldos reformos tikslus, įgyvendinti keliamus uždavinius ir pateisinti žmonių lūkesčius. Jeigu tiesiogiai renkamas meras neturės įgaliojimų ir kompetencijos, mero institucija bus ilgainiui diskredituota.
„Dar rudens Seimo sesijos pradžioje mes ne kartą klausėme Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, ar bus įtrauktos tiesioginius mero rinkimus įteisinančios Konstitucijos ir įstatymų pataisos į Seimo darbotvarkę. Į šiuos mūsų klausimus valdantieji konservatoriai ir I. Degutienė nekreipė dėmesio, o klausimas į darbotvarkę taip ir nebuvo įtrauktas — dėl to mes praradome pusę metų. Tačiau dabar, dėl populistinių paskatų, konservatoriai jau lyg ir pritaria šioms pataisoms“, — teigia Seimo DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Darbo partija ir jos frakcija Seime įsitikinusi, kad tiesiogiai išrinktas meras turėtų tapti savivaldybės institucijos vadovu. Toks meras turėtų perimti dalį dabartinių savivaldybės tarybos įgaliojimų ir visus administracijos direktoriaus įgaliojimus. Jis turėtų išskirtinę teisę teikti savivaldybės tarybos sprendimų projektus ir vetuoti tarybos sprendimus. „Jeigu tiesiogiai renkamas meras atliks tik atstovaujamąsias funkcijas, šios reformos net neverta pradėti, nes faktiškai padėtis nepasikeis — visa valdžia bus savivaldybės tarybos rankose, o meras taps „politiniu impotentu“, paklusniai vykdančiu tarybos nurodymus“, — įsitikinusi V. Baltraitienė.
„Dažnai kalbama, kad iš pareigūnų ir politikų negalime išsireikalauti atsakomybės, nes jie neturi pakankamai įgaliojimų. Pavyzdžiui, prezidentė nereikalavo generalinio prokuroro atsakomybės, nes jis neva neturėjo tinkamų įgaliojimų ir kompetencijos. Čia mes susiduriame ne su žmogaus, o su visos sistemos problema. Įteisindami tiesioginius merų rinkimus, bet nesuteikdami jiems pakankamai įgaliojimų, mes sukuriame tokią pačią situaciją, kai teoriškai už visos savivaldybės darbą atsakingas žmogus realiai neturės kompetencijos ir jis gali būti kaltinamas dėl visų problemų. Todėl iš pradžių mes turime suteikti merams kompetenciją, o paskui reikalauti jų atsakomybės. Tik suteikus tiesiogiai renkamiems merams plačius, aiškiai apibrėžtus įgaliojimus bus aišku, kas atsakingas už savivaldybės darbą“, — sako V. Gapšys.
****
Pirmas balsavimas dėl atitinkamos Konstitucijos pataisos Seime jau įvyko prieš porą metų. Norint galutinai ją priimti, reikalingas antras balsavimas, tačiau „už“ turi balsuoti mažiausiai 94 iš 141 parlamentaro.
Už tiesioginius merų rinkimus jau nuo 2005 m. sociologinėse apklausose pasisako dauguma sociologinių apklausų respondentų. Idėją palaikė ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Idėją merą rinkti tiesiogiai palaiko Savivaldybių asociacija.
Tikimasi, kad tiesioginiai merų rinkimai padarys valdžią labiau atskaitingą žmonėms ir sumažins užkulisinių politinių sandėrių, kuomet merais, partijoms susitarus, tampa rinkimuose ne itin stipriai pasirodę, bet susitarusiems tinkami asmenys.
Idėjos kritikai baugina, kad tiesioginiuose rinkimuose laimės rėksmingi populistai arba daug pinigų investavę vertelgos.
