Signataras ir buvęs ambasadorius Šveicarijoje Vytautas Plečkaitis, komentuodamas galimą tiesioginį seniūnų rinkimą, „Žinių radijui“ sakė, kad kuo žmonės yra arčiau sprendimų priėmimų, tuo krašte yra daugiau tvarkos. Europos Parlamento narys Bronis Ropė tuo tarpu teigia, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką seniūnas turi daryti.
„Jeigu jo statusas kaip dabar – karjeros valstybės tarnautojas – jam keliami karjeros valstybės tarnautojo reikalavimai, tai jis jokiais būdais negali būti renkamas. Jeigu seniūnas kaip bendruomenės lyderis – tada iš tikrųjų klausimas labai aiškus ir suprantamas, jį, kaip bendruomenės lyderį, reikia rinkti“,- laidoje „Dienos klausimas“ sakė B. Ropė.
Pasak jo, turime apsispręsti, ar jis dirbs tą darbą, kurį jam nuleidžia Vyriausybė, ministerijos per deleguotas funkcijas, savivaldybės taryba, ar jis dirbs darbą, kurio reikia bendruomenei.
V. Plečkaičio teigimu, partijos ir partijų lyderiai per daug bijo žmonių. Pasak jo, demokratiją reikia paskleisti žmonėse, ką daro Vakarų Europos šalys.
„Ne tik šveicarai, bet ir vokiečiai nuo 19 a. jau seniūnus rinko – bendruomenė rinko savo valdžią ir su ta valdžia jau aukštesnė valdžia kontaktavo. Apskritai pastebimas toks reiškinys: kuo didesnė savivalda, tuo pažangesnis kraštas, tuo jis sparčiau vystosi, tuo žmonės arčiau sprendimų priėmimų“,- teigė V. Plečkaitis.
Jo teigimu, Šveicarijoje net mokyklų direktoriai yra renkami, o Lietuvoje esą piestu stojama prieš direktorių rotaciją.
„Aš nežinau, kodėl čia viskas daroma atvirkščiai, o rezultatas toks, kad Lietuva yra viena iš labiausiai atsilikusių Europos Sąjungos šalių“, - teigė jis.
Seimo narių grupė registravo Konstitucijos pataisų projektą, kuriame numatoma, kad seniūnai, kaip ir savivaldybių tarybų nariai, būtų renkami ketveriems metams tiesiogiai.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
