„Nuvykęs į Nepalą susipažinau su moterimi iš Čilės, Magaly, ir jos globojama mergaite Rosa. Magaly 1977 metais pabėgo iš Čilės, nes tuometinio diktatoriaus Augusto Pinocheto valdžia ją kankino. Moteris gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje, ten dirbo su socialinėmis problemomis ir 2005 metais ją išsiuntė į Nepalą.
Nepale tuo metu buvo suirutė. 2001 metais Nepalo princas išžudė visą savo karališką šeimą ir sostą perėmė nužudytojo karaliaus brolis. Šalyje kilo didelis neramumas, kovos, kol galop 2008 metais šalis tapo respublika. Magaly, atvykusi į šalį, bendraudavo su vaikais iš gatvių, skurde gyvenančiomis moterimis. Ten ji ir susipažino su viena nėščia mergina (vardo Tomas prašė neatskleisti – red.), kuriai pajuto stiprų ryšį ir ėmė ja rūpintis, apgyvendino savo namuose“, – pasakojo Tomas.
Magaly globojamą merginą, kai jai buvo penkiolika, prekybos žmonėmis tinklas buvo išvežęs į Saudo Arabiją, ten ji buvo išprievartauta. Nėščia moteris grįžo į Nepalą, kur ir susitiko Magaly. Aktyvistė įkalbėjo moterį gimdyti – taip dienos šviesą išvydo Rosa.
„Nepale vyrauja sena kultūra, ten yra daug įvairių tradicijų, kurių mes nesuprantame. Jeigu moteris Nepale išprievartaujama ir vaiko tėvo neatsiranda, jos laukia labai sunkus gyvenimas – ją atstums šeima, ji nesusiras kito vyro, su kūdikiu darbo negausi, jokių pašalpų taip pat. Tad Rosos mama mergaitės nenorėjo, bijodama susigadinti sau gyvenimą, tačiau Magaly ją įkalbėjo gimdyti. Po gimdymo ji, mergaitė, Magaly ir jos partneris kartu gyveno, o po metų Rosos mama nusprendė grįžti į kaimą pas tėvus, kurie nieko apie jos nėštumą nežinojo, mergaitę palikdama Magaly ir jos partneriui“, – kalba Tomas.
Vaikai be tėvo negauna pilietybės
Nepale, pasakoja keliautojas, yra dar viena problema – vaikai, neturintys oficialaus tėčio, negauna pilietybės. Nors Nepalo Konstitucijoje, pažymi Tomas, ši vieta yra dviprasmiška, tačiau patriarchalinės sistemos atstovai biurokratai nepaliečiai pilietybės tokiems vaikams nesuteikia. Tad Nepale, sako Tomas, yra 4 mln. žmonių, kurie neturi pilietybės, pusė iš jų yra vaikai.
„Rosa neturi jokio dokumento, neturi paso, jos praktiškai neįmanoma įvaikinti, neįmanoma tapti ir jos globėja. Magaly norėjo įsivaikinti Rosą, bet kadangi jai tuo metu buvo apie 50 metų, to padaryti nepavyko. Tuomet aktyvistė surado jauną porą, kurie būtų sutikę tą mergaitę įsivaikinti, tačiau 2006 m. Nepale kilo skandalas dėl vaikų pardavinėjimo ir įsivaikinti Rosą pasidarė praktiškai neįmanoma. Tad Magaly liko su Rosa, o jos partneris išvažiavo į Europą dirbti, kad galėtų jiems siųsti pinigus. Devynerius metus Magaly ta mergaite rūpinosi, siuntė į privatų darželį, užtikrino gerus namus ir gerą maistą, kas tokiomis sąlygomis gimusiam vaikui yra geresnės nei rojaus sąlygos, nes šiaip tokie vaikai auga gatvėje“, – pasakoja Tomas.
Rosa nepanoro būti įvaikinta
Aktyvi moteris, kalba keliautojas, susipažino su kitais aktyviais ir pažinčių turinčiais žmonėmis tikėdamasi, kad jie padės tam vaikui gauti pasą, padės jį įsivaikinti, tačiau Nepalui tapus Respublika, vyriausybės keitėsi kasmet ar dar dažniau, Magaly vis nepavykdavo priartėti prie reikiamų žmonių. Galiausiai moteris susidraugavo su aukštas pareigas valstybėje užimančiu vyru, kuris turėjo žmoną, bet neturėjo vaikų: jie panoro įsivaikinti Rosą.
„Magaly neprieštaravo, kad tas aukštas pareigas einantis žmogus (Tomas nenorėjo atskleisti jo vardo – red.) ją įsivaikintų, bet pati Rosa nenorėjo būti įvaikinta. Tai į Magaly ir to vyro santykius įnešė įtampos. Magaly buvo pašalinta iš Nevyriausybinės organizacijos skurstantiems vaikams globoti (nors ją įkurti buvo pačios Magaly idėja). Vyras pradėjo moterį šmeižti ir, pasinaudodamas savo pozicija, atėmė iš jos mergaitę ir atidavė ją į vaikų namus“, – pasakojo Tomas.
Vaikų namuose išprievartavo
Vaikų namų padėtis Nepale, pažymi pašnekovas, yra labai bloga, o tuose vaikų namuose, kur buvo išvežta Rosa, jau vyko tyrimas dėl vaikų prievartavimo. Vaikų išnaudojimas Nepale, sako Tomas, yra neįtikėtino masto: manoma, kad apie 40 tūkst. vaikų kasmet yra išnaudojami seksualinėje vergijoje.
„Vaikų namuose Rosa praleido du mėnesius ir Magaly neleisdavo su ja pasimatyti. Magaly teliko viena išeitis: pasikviesti į pagalbą biologinę Rosos mamą, kurios vardo iki šiol moteris niekur neminėjo, nenorėdama jai pakenkti. Jei išaiškėtų, kas yra Rosos mama, tos moters gyvenimas – ji jau sukūrusi šeimą, turi vaikų – būtų sugriautas.
Šitoje situacijoje Magaly visgi pasikvietė biologinę Roso mamą ir su jos pagalba pasiėmė tą mergaitę atgal. Joms teko slapstytis, kol viskas nurims, kol galop jie galėjo grįžti į Nepalo sostinę Katmandu.
Rosa vaikų namuose turėjo sunkią patirtį: ją versdavo dirbti, ji turėjo šokti bare vyrams, galų gale ją išprievartavo trys berniukai iš tų pačių vaikų namų. Ta situaciją mergaitę pavertė kovotoja“, – pasakoja Tomas.
Visąlaik nežinioje
Dabar Magaly su Rosa kartu gyvena jau devynerius metus. Neseniai mergaitė, pasakoja Tomas, su teisininkų pagalba ir neišvengiant kyšių, gavo pilietybę.
„Kitas dalykas – gauti mergaitei pasą ir globą, kad ją būtų galima nuvežti į Europą pas Magaly gimines. Turint visas galimybes, Magaly pažintis Europoje, jos šeimą, mergaitės ateitis Europoje yra daug šviesesnė negu Nepale. Visgi pasą gauti mergaitei sudėtinga, nes pareigūnai ir biurokratai yra korumpuoti, o kai valdžia keičiasi dažnai, reikia turėti pažinčių įvairiose partijose, kad būtų galima prieiti prie tų žmonių.
Kitas dalykas gauti globą ar įsivaikinti vaiką, kas vėlgi yra sudėtinga. Jeigu devynerius metus užtruko Rosai gauti pilietybę, neaišku, kiek dar laiko užtruks, kad gautų pasą ar globą“, – pasakoja Tomas.
Keliautojas pasakoja, kad dabar tiek Magaly, tiek Rosa nuo visos šitos situacijos yra be galo pavargusios.
„Magaly į Nepalą važiavo keleriems metams, o dabar ji ten jau devynerius metus. Magaly nematė savo anūkų, jos vaikai ant jos net šiek tiek pyksta, kad ji negrįžta namo, tačiau ji juk negali išvažiuoti ir palikti Rosos likimo valiai.
Magaly yra metuose, galėtų būti Rosos močiutė, o ta mergaitė yra labai judri, žingeidi, skaito po kelias knygas per savaitę, jai reikia daug dėmesio. Magali pavargo nuo tos situacijos, bet ji nepasiduoda ir kovoja, nors ateitis yra neaiški tiek dėl politinės situacijos, teik dėl žemės drebėjimo ir tiek dėl visų biurokratinių dalykų“, – kalba Tomas.
Rosa ir Magaly sako, kad yra vaikai, kurie ateina iš mamyčių pilvelių, ir yra vaikai, kurie ateina iš širdžių. Rosa sako, kad ji atėjusi iš Magaly širdies ir jų ryšys yra labai stiprus.
„Rosa augo visiškai vakarietiškoje erdvėje, iš Magaly ji išmoko užsispyrimo kovoti už savo teises, ji yra sąmoninga, išprususi, su ja įdomu bendrauti, ji skaito knygas. Mergaitė perskaitė pakistaniečių aktyvistės Malalos knygą ir parašė jai laišką apie savo situaciją, taip pat parašė Anglijos karalienei ir ruošiasi rašyti JAV prezidentui. Ji užaugo tikra kovotoja“, – kalba Tomas.
Labdaringas koncertas
Pašnekovas sako suprantantis, kad pasaulyje yra daug negerovių, Lietuvoje taip pat galima rasti varge augančių vaikų ar visišką neteisybę patiriančių moterų, tačiau savo akimis išvydus tokią neteisybę Nepale, Tomo sąžinė būtų nerami, jeigu jis niekaip nereaguotų.
„Dabar darysiu labdaringą koncertą surinkti pinigų Magaly ir Rosai. Mano intencija yra nusiųsti jiems paramą, nes jos jau pavargusios, ypač Magaly. Jos yra tokioje situacijoje, kad niekada negali žinoti, kada Rosą iš Magaly pasiims, nes nėra oficialaus dokumento, kuris patvirtintų, kad mergaitė gali būti su Magaly, tad jos yra nuolatiniame nesaugume“, – kalba vyras.
Hangu grojantis Tomas kartu su kviestinėmis grupėmis koncertą darys kovo 28 dieną Piano.lt koncertų salėje, Vilniuje. Visi pinigai, surinkti iš bilietų pardavimų, bus siunčiami Magaly su Rosa, kurioms šiuo metu reikalinga bet kokia parama.
