Susisiekimo ministerija šiemet nori įteisinti antialkoholinio variklio užrakto naudojimo (vadinamojo „alkobloko“) tvarką. Pagauti ir nubausti girti Lietuvos vairuotojai galės teises atgauti greičiau, jei savo automobilyje įsirengs šį mechanizmą.
„Alkoblokas“ – įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojas už vairo sėda neblaivus. Tačiau, jei pareigūnai sučiups sistemą bandžiusį pergudrauti vairuotoją, jam teisių atgavimo laikas buvo prailgintas.
„Jeigu vairuotojas bus užfiksuotas, kad prie vairo sėdo neblaivus, jam bus atimamas vairuotojo pažymėjimas, tačiau bus galimybės pasirinkti, arba trumpesnį laiko tarpą būtų atimamas vairuotojo pažymėjimas ir vairuotojas savomis lėšomis įsigytų „alkobloko“sistemą, arba jis ilgesnį laiką būtų be vairuotojo pažymėjimo“, - TV3 žinioms sakė Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis.
Nebūtų privaloma visiems
Kaip informavo Susisiekimo ministerijos atstovė Edita Banienė, ministerija siūlo, kad vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, būtų draudžiama tik asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, sutikimu.
„Toks užraktas neleis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro mėginyje bus alkoholio. Užvedus variklį, nustatytais laiko intervalais vairuotojas turės pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Aptikęs mėginyje alkoholio, variklio užraktas automatiškai sustabdys transporto priemonės variklio darbą“, - atsakyme tv3.lt rašė E. Banienė.
Artimiausiu metu antialkoholinio variklio užrakto sistemos projektas bus pateiktas svarstyti Vyriausybei. Vyriausybei pritarus, projektas dar bus teikiamas Seimui.
Ne pati efektyviausia priemonė
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis nėra stiprių suvaržymų šalininkas ir mano, kad vairuotojų sąmoningumo ugdymui reikia daug laiko, o geriausia pradėti nuo jauniausios kartos. Anot V. Žuraulio, „alkoblokas“ – priemonė kovoje su neblaiviais vairuotojais, bet ne efektyviausia, nes ją galima lengvai apeiti. Vis dėlto tai nereiškia, kad vairuotojams nereikia kontrolės.
„Aišku, gali apeiti sistemą, gali kolegos paprašyti papūsti, visokių kuriozinių apėjimų yra – ir elektroniką blokuoti, ir panašiai. Bet tie apėjimai nėra išvengiami, kaip ir visur – priklauso nuo mentaliteto žmonių“, - tv3.lt kalbėjo V. Žuraulis.
Tiesa, kai kurie „alkoblokai“ gali pričiupti net ir gudriausius neblaivius vairuotojus.
„Galima tas periodinis papūtimas – automobilis gali paprašyti pakartotinai papūsti. Nežinau, kiek populiarūs, bet yra mechanizmai, veikiantys pagal garus išskiriamus iš delno į garų ar prakaito analizavimo daviklius ant vairo svirties. Tos sistemos, priklausomai nuo jų kainos, gali būti įvairios“, - pastebėjo V. Žuraulis.
Ne vienas neblaivus vairuotojas pareigūnams dievagojosi, kad negėrė, o tik valgė saldainius su alkoholiu, gėrė kefyrą ar pasipurškė kvepalų. VGTU docentas pripažįsta, kad „alkoblokas“ iš tiesų gali turėti jautrumo problemų.
„Be abejo, problema jautrumo ir matavimo tikslumo. Galbūt tie jutikliai nėra tiek jautrūs. Su tam tikra tolerancija, su tam tikra paklaida vis tiek identifikuos ir neleis automobilio vairuotojui, kada jis yra gerokai išgėręs, užvesti automobilio ir vairuoti. Nekalbant apie dešimtųjų dalių tikslumą, bet didesnę ribą identifikuotų“, - teigė pašnekovas.
Populiarėja tarp vairuotojų
Pataisų skeptikai piktinasi, kad „alkobloką“ apeiti padės blaivus keleivis ar praeivis. Alkotesteriais prekiaujančios įmonės direktorius Marius Anusauskas nesutinka, kad sistemą lengva apgauti. ES ir Lietuvos standartus atitinkantys alkoblokai sukonstruoti taip, kad jų nebūtų galima apgauti pučiant oro kompresoriais, balionais ar kitomis techninėmis priemonėmis.
„Taip, blaivus žmogus gali užvesti automobilį, taip sistema ir sukurta, kad tik blaivus žmogus užvestų. Tačiau pažeidėjų programose yra taikomas papildomas atsitiktinis testas, kai jau pajudėjus, prašoma papildomai pasitikrinti savo blaivumą. Tai reiškia, automobilį ir toliau turi vairuoti blaivus asmuo. Jei kažkoks praeivis papūtė, tai nepagelbės, nes vairuotojas turės atlikti papildomą blaivumo testą“, - tv3.lt kalbėjo M. Anusauskas.
Vis dėlto, atsitiktinį „alkobloko“ testą galėtų atlikti ir blaivus keleivis, tačiau, pasak M. Anusausko, tai mažai tikėtina, nes toks asmuo pats rizikuotų savo gyvybe, taip pat už tai numatyta administracinė atsakomybė. Be to, vaikai negali padėti atlikti „alkobloko“ testo – jų iškvepiamo oro kiekio nepakanka.
„Didelė dalis vairuotojų, iš kurių atimtas vairuotojų pažymėjimas dabartinėmis sąlygomis, jie ir toliau sėda už vairo, neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Jeigu tie žmonės turėjo įprotį ar silpnybę vairuoti išgėrus, tas ir toliau su jais tęsis, tik be vairuotojo pažymėjimo. Jeigu automobilyje yra „alkobolokas“, jis negali taip lengvai pasielgti, jam jau yra barjeras“, - pastebėjo pašnekovas.
Iki šiol „alkoblokai“ buvo populiarūs tarp verslininkų, juos naudoja autobusų vairuotojai, bet M. Anusauskas teigia pastebėjęs sistemos populiarumą ir tarp lengvųjų automobilių vairuotojų.
„Matome, situacijas dažnesnes, kai žmonės aprūpina savo šeimos narius, yra ir sau žmonės tą dalyką įsidiegę ir pasako, kad jiems ramiau. Matome, yra ir keletas bendrovių, kurios ir lengvuosius automobilius, savo transporto parką aprūpina šitomis priemonėmis“, - kalbėjo M. Anusauskas.
Tiesa, sistema – ne iš pigiųjų. Vidutiniškai „alkoblokas“ kainuoja 1-1,5 tūkst. eurų, o jo nuoma mėnesiui – 70-150 eurų, priklausomai nuo nuomos trukmės ir prietaiso modelio.
2013 m. Suomijos statistika rodo, kad iš neblaivių pagautų vairuotojų 29-30 proc. pagaunami jau nebe pirmą kartą. O po dalyvavimo „alkoblokų“ programoje pakartotinai nusižengia 2,5 proc. „alkobloką“ turėjusių vairuotojų.
