Tačiau Seimui priėmus naujas įstatymo pataisas, šaltas vanduo gyventojams brangs dažniau ir greičiau. Vis dėlto kai kurie specialistai svarsto, kad vandens tiekėjai tirština spalvas, nes jiems energijos išteklių brangimas esą nėra toks skausmingas.
Guodžiasi dideliais nuostoliais
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius prakalbo apie kone kritinę situaciją, su kuria susiduria vandens tiekėjai.
Vandens tiekėjų, susiduriančių su finansiniais sunkumais, yra ne vienas, o dalis elektros tiekėjų netgi perspėjo „Kaišiadorių vandenų“, „Rokiškio vandenų“ atstovus apie elektros nutraukimą, jeigu už suteikta paslaugą nebus sumokėta nurodytu laiku.
Tiesa, jau ketvirtadienį Seimas svarstys, ar pritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, mat dabar vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus.
Jeigu Seimas palaimins įstatymo pakeitimus, 30 proc. padidėjus ar smukus energetinių išteklių kainoms, vandens tiekėjai turėtų teisę kreipti į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), kuri, įvertinus elektros ir dujų dedamąją, atitinkamai nustatytų įkainius iš naujo.
Paprastai kalbant, didesni tarifai už vandenį galėtų būti tvirtinami greičiau ir dažniau.
B. Miežutavičiaus viliasi, kad jeigu įstatymo pataisos bus priimtos, vandens tiekėjai išvengs nuostolių.
„Tikimės, kad Seimo nariai atsisuks veidu į problemas, esančias mūsų sektoriuje, priims šias naujas pataisas ir mes galėsime kreiptis į VERT atstovus dėl energetikos kainų šuolio, kurie vėliau nustatytų naujas kainas, o mes išvengsime nemokumo. Dabar situacija yra tikrai bloga“, – kalbėjo pašnekovas.
Gyventojai liktų be vandens?
LVTA atstovas pastebi, kad elektrą parduodančių įmonių pareikšti ultimatumai vandens tiekėjams stebina, mat tokiu atveju itin keblioje situacijoje atsidurtų ne tik vandentvarkos bendrovės, bet ir patys gyventojai – jie liktų be vandens.
Be to, B. Miežutavičius savo ruožtu ragina politikus griebtis sprendimų čia ir dabar, nes dabartiniai skaičiai rodo labai rimtą sitauciją – kai kurios įmonės už elektrą turi sumokėti daugiau, negu uždirba.
„Reikia spręsti, o ne kalbėti apie tai, ką dar būtų galima čia kažką tobulinti, nes tas įstatymo kūrimas prasidėjo tada, kai įvyko „Grigeo “ skandalas, pasirodė tos silpnosios aplinkosauginės vietos. Iki šiol diskusijos tęsiasi ir priėjome prie to laikotarpio, kai ištiko energetinė krizė. Tai dabar tenka spręsti ne tik tai, kad reikia mažinti taršą, bet ir išnarplioti egzistencinę įmonių problemą dėl energetinių kainų.
<...> Jeigu įmonės mėnesines elektros energijos sąnaudos yra kai kur netgi didesnės negu visos pajamos, tai jau, matyt, yra labai rimta situacija“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Perspėjo, kad vanduo brangs
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar rugsėjį Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas teigė, kad, pabrangus energetiniams resursams, kurie sudaro apie dešimtadalį įmonių kaštų, jos atsidūrė ties nemokumo riba, tačiau bankrutuoti negali, nes tiekia viešąją paslaugą.
„Pavyzdžiui, nuo 2021 metų paskutiniojo ketvirčio elektra vandentvarkos įmonėms pabrango apie keturis kartus, kuras – šeštadaliu. Tokio šoko, tokio drastiško padidėjimo niekas negalėjo prognozuoti, todėl jos šaukiasi valstybės institucijų pagalbos“, – BNS sakė V. Ramonas.
Marijampolės įmonės „Sūduvos vandenys“ direktorius Žydrūnas Čekauskas teigia, kad įmonė šiemet jau patyrė 104 tūkst. eurų nuostolių, o jos gyvybingumą palaiko tik sukaupti rezervai.
„Net skolintis nebegalime, nes turime jau iš pasiskolintų lėšų kofinansuoti Europos Sąjungos vykdomus vandentvarkos projektus“, – sakė Ž. Čekauskas.
Pasak V. Ramono, panaši padėtis yra ir kitose šalies vandentvarkos įmonėse, o problema iš dalies būtų išspręsta, jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įkainius perskaičiuotų du kartus per metus, kaip daroma su elektros ir dujų kainomis.
„Dabar pagal kainų metodiką vandens kainos yra perskaičiuojamos kartą per metus, bet energijos kainos pakilo dabar – staiga ir netikėtai, o kainas perskaičiuosime tik po metų. Pavyzdžiui, „Varėnos vandenų“ sąnaudos energijai pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo apie 4–5 kartus ir sudarė apie 150 tūkst. eurų, kai įmonės metinė apyvarta yra šiek virš milijono eurų“, – BNS sakė V. Ramonas
„Jeigu nieko nekeisime, tai kitąmet visos vandentvarkos įmonės gali tapti nuostolingos“, – pridūrė jis.
VERT atstovė teigė, kad vandentvarkos įmonės šiek tiek dramatizuoja situaciją.
„Jų elektros sąnaudos bendroje išlaidų eilutėje sudaro apie 15 proc. – energijos kainų augimas, mūsų skaičiavimais, jas padidino apie 5 proc. – iš tiesų tai nėra tokie pinigai, kad jie dėl to bankrutuotų“, – BNS sakė VERT Vandens skyriaus vedėja Indrė Musvicienė.
„Be to, mes jiems beveik viską kompensuojame – energijos kainų augimas faktiškai yra tik pusės metų klausimas, per kainą jiems vis tiek viskas bus sugrąžinama. Nebent apyvartinių lėšų tam tikras stygius šiuo metu yra“, – pridūrė ji.
VERT atstovės teigimu, įmonėms, kurioms jau atėjo laikas tvirtinti naujus įkainius, taryba į juos jau įdeda pabrangusius energetinius išteklius ir didesnį darbo užmokestį – kainos jų vartotojams padidėjo apie 15–20 proc.
Pasak VERT atstovės, Vyriausybė turėtų spręsti, kiek kartų per metus turėtų būti perskaičiuojami vandens tiekimo įkainiai.
„Ar tikslinga du kartus per metus peržiūrėti vandens kainas, yra politinis klausimas, nes dabartinė tvarka yra nustatyta įstatyme“, – sakė I. Musvicienė.
