Tibeto statusas prilygsta sovietų okupuotų Baltijos šalių statusui, bet padėtis Tibete prastesnė, per susitikimą su buvusiu politiniu kaliniu iš Tibeto pirmadienį sakė tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.
Jo teigimu, nuo 1911 metų turėjęs „visus nepriklausomos valstybės atributus“ – teritoriją, gyventojus, valdžią, šis Himalajų kalnų regionas nuo 20-ojo amžiaus vidurio, kai į jį įsiveržė Kinijos kariuomenė, turėtų būti laikomas okupuotu.
D. Žalimo tvirtinimu, nors Lietuva bei kitos dabartinės pokomunistinės šalys taip pat pusę amžiaus buvo aneksuotos, tuo metu padėtis jose žmogaus teisių apsaugos ir kitais atžvilgiais, pavyzdžiui, kai į okupuotą teritoriją atkeliama vis daugiau okupavusios šalies gyventojų, nebuvo tokia bloga kaip šiuo metu yra Tibete.
„Nors Baltijos valstybių aneksijos kai kurios demokratinės šalys nepripažino niekada, su Tibeto aneksija jos tyliai sutiko, ir nė viena to klausimo nekelia – net ir Indija, priglaudusi Tibeto valdžią, esančią tremtyje. (...) Tibetas, deja, nėra Europoje, tad negali naudotis tokia žmogaus teisių apsaugos sistema kaip Europos šalys“, – kalbėjo teisės ekspertas.
Pirmadienį ir antradienį Vilniuje viešėjo šiuo metu Šveicarijoje gyvenantis pabėgėlis iš Tibeto Gyaljongas Tsetrinas, kuriam dar gyvenant Himalajų kalnų regione, Kinijos valdžia keletą kartų buvo jį įkalinusi dėl kovos už žmogaus teises ir Tibeto laisvę.
Buvęs politinis kalinys G. Tsetrinas į susitikimą su juo susirinkusiems žmonėms sakė, kad, nors Tibetą dauguma valstybių pripažįsta Kinijos dalimi, jis manąs, jog tarptautinės organizacijos savo pareiškimais, atskiros valstybės bei žmonės savo įtaka gali paveikti Kiniją, kad ji įvertintų savo politiką Himalajų regione iš naujo bei „atkreiptų dėmesį į problemas Tibete“.
Per susitikimą su G.Tsetrinu buvo parodytas dokumentinis filmas „Leaving Fear Behind“ („Įveikę baimę“) apie tibetiečių požiūrį į Kinijos politiką Himalajų regione, sukurtas G. Tsetrino pusbrolio. Pastarąjį suėmė Kinijos valdžia Tibete, kai jis išsiuntė juostą giminaičiui į Šveicariją.
Filme kalbinti žemdirbiai, verslininkai, vienuoliai, studentai bei klajokliai, anot kūrėjų, rizikuodami būti suimti, pasakojo apie problemas, su kuriomis susiduria kasdieniame gyvenime. Moterys sakė labiausiai norinčios, kad grįžtų šiuo metu tremtyje veikiantis tibetiečių dvasinis vadovas Dalai Lama. Kiti rodė slepiamas kinų valdžios uždraustas Dalai Lamos nuotraukas bei teigė nenorintys, kad Kinijoje nebūtų rengiamos olimpinės žaidynės, kuriose tibetiečiams draudžiama dalyvauti.
Antradienį svečias iš Tibeto lankėsi Seime, kur kalbėjo apie padėtį regione su kai kuriais pirmadienį prisiekusiais parlamentarais bei įteikė jiems visuomenei pristatytą filmą „Leaving Fear Behind“. Antradienį naujame Seime įregistruota ir iki tol veikusi Tarpparlamentinė ryšių su Tibetu grupė, pranešė Tibeto laisvės rėmimo judėjimas Lietuvoje.
G. Tsetrinas taip pat aplankė Genocido aukų muziejų Vilniuje, ir, anot Tibeto laisvės rėmėjų, nustebo pamatęs, kad žiauriu elgesiu su okupuotų teritorijų gyventojais pasižymėjo ne tik Kinija. Tačiau svečias teigė, kad Kinijos kalėjimuose situacija prastesnė nei buvusio KGB kalėjimo rūsiuose.
Šiuo metu tibetiečių išeivijos lyderiai Indijos šiaurėje dalyvauja savaitės trukmės susitikime, kuriame sprendžiama, kokių priemonių toliau imtis kovojant su užsitęsusia Kinijos valdžia Tibete.
Tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, du dešimtmečius kovojęs už regiono autonomiją, lapkričio pradžioje pareiškė, kad Tibeto atstovų pastangos užtikrinti didesnę autonomiją baigėsi nesėkme. Dabar daugelis Himalajų regiono išeivių pasisako už visišką nepriklausomybę.
Lietuva, nors ir laiko Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną Kinijos dalimi, kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
