Įtakingas JAV dienraštis „The Washington Post“ teigia, kad renacionalizacija, skaudi ekonominė krizė, milžiniškas išsiplėtimas bei populizmas pavertė Europos Sąjungą praeities dalyku. JAV dienraščio apžvalgininko Charleso Kupchano teigimu, Europos Sąjungos (ES) mirtis nėra dramatiška ar it žaibas iš giedro dangaus – tai „lėta ir pamažu progresuojanti nelaimė“.
„Greitai vieną dieną suvoksime, kad Europos integracijos projektas, kurį mes rėmėme pastaruosius 50 metų, paprasčiausiai dingo“, – teigiama dienraštyje „The Washington Post“.
Europos smukimas daugiausiai susijęs su ekonomika. Finansinė krizė skaudžiai paveikė beveik visas ES nares, didžiuliai nacionaliniai įsiskolinimai bei neaiški kontinentinių bankų sveikata gali reikšti dar daugiau bėdų ateityje.
„Tačiau šios bėdos nublanksta prieš daug didesnę blogybę: nuo Londono iki Berlyno ar Varšuvos Europoje pastebima politinio gyvenimo renacionalizacija (angl. renationalization), šalys siekia susigrąžinti suverenitetą, kurio kažkada atsisakė kolektyvinio idealo vardan“, – teigia straipsnio autorius.
Anot jo, daugeliui europiečių bendra gerovė nebėra svarbus dalykas.
„Jie domisi, ką sąjunga suteikė jiems, ir jie klausia, ar tai verta visų sunkumų. Jei šios tendencijos laikysis ir toliau, jos gali sukompromituoti vieną svarbiausių ir netikėtiniausių XX a. pasiekimų: integruotą Europą, esančią taikoje pačiai su savimi, siekiančia bendros galios“, – įsitikinęs JAV apžvalgininkas.
Anot „The Washington Post“, viena iš renacionalizacijos pasekmių bus paskirų tautų geopolitinis nereikšmingumas bei tai, kad Jungtinės Valstijos praras partnerį, norintį ir galintį spręsti globalias problemas.
Anot JAV dienraščio, vieningos Europos erozija pastebima net Vokietijoje, „kurios obsesija drausti nacionalinius lenktyniavimus bei didžiuosius jėgos karus buvo integracijos variklis“.
„Nesenas Berlyno nenoras – kanclerė Angela Merkel finansinei paramai nepritarė ištisus mėnesius – padėti Graikijai spręsti jos finansines bėdas pažeidė bendros gerovės ir kolektyvinės Europos dvasią“, – pastebima JAV dienraštyje.
A. Merkel, tik paaiškėjus, kad Graikijos krizė graso praryti eurozoną, nepaisė populiarios opozicijos nuomonės bei palaimino paskolą. Vietinės reikšmės Šiaurės Reino–Vestfalijos rinkimų dalyviai nedelsiant už tai nubaudė, o šalies Krikščionys demokratai patyrė patį skaudžiausią pralaimėjimą pokario eroje.
Anot „The Washington Post“ apžvalgininko, tokios neryškios asmenybės kaip Hermanas van Rompuy'us ir Catherine Ashton, atitinkamai einantys ES prezidento ir užsienio politikos vadovų pareigas, nesugeba sustabdyti šių pragaištingų procesų.
Charleso Kupchano nuomone, renacionalizacijos procesą galima būtų sieti ir su kartų kaita. Pokario kartai integracija buvo vienas iš būdų pamiršti kruviną Antrojo pasaulio ir Šaltojo karo praeitį.
Kaip rodo Prancūzijos piliečių apklausos, vyresni nei 55 metų respondentai ES mato kaip taikos garantą – šitaip į sąjungą žiuri beveik dvigubai mažiau žmonių, kurių amžius siekia 36 metus. „Nenuostabu, kad jaunieji ES lyderiai Sąjungos vertę mato tik per šalto proto apskaičiavimų prizmę. Jie ja netiki“, – tikinama JAV dienraštyje.
Pastebima, kad suverenitetą ES labiausiai nori išlaikyti ir naujosios jos narės iš Centrinės ir Rytų Europos, kurios nepriklausomybe galėjo džiaugtis tik griuvus Berlyno sienai ir komunizmui.
„Kaip 2005 metais sakė būsimas Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, „lenkams įdomi Lenkijos ateitis, o ne ES ateitis“, – teigiama JAV dienraštyje.
„The Washington Post“ straipsnio „As nationalism rises, will the European Union fall?“ autorius Charlesas Kupchanas yra tarptautinių santykių profesorius Georgetowno universitete.
