Slaptųjų tarnybų įtraukimas į politiką gąsdina žmones. Šnipai pokomunistinėse Rytų Europos valstybėse daro neproporcingai didelės įtakos valdymui, rašoma įtakingo britų savaitraščio ,,The Economist“ tinklaraštyje, skirtame Rytų Europos aktualijoms.
Slaptųjų tarnybų įtaką Baltijos valstybėse parodė 2004 metais vykęs Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, kuomet buvo įtariama, kad prezidentas bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnybomis. Saugumo tarnybų baubas gąsdina ir dabartinę šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, galinčią tapti tų pačių nešvarių žaidimų auka.
Estijos saugumo ir žvalgybos agentūra puikiai supranta, koks pavojingas yra tiesioginis užsienio tarnybų įsikišimas į šalies valdymą. Saugumo pareigūnai viešai sukompromitavo valdančiosios šalies Centro partijos lyderį Edgarą Savisaarą, pareikšdami, kad Rusija finansavo jo politinę kampaniją. Pats E. Savisaaras bet kokius kaltinimus neigia.
E. Savisaaras buvo svarbi politinė figūra per šalies nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Būdamas nepriklausomos Estijos premjeru jis dau prisidėjo prie valstybės kūrimo, tačiau vėliau, tapęs vidaus reikalų ministru, jis įsivėlė į skandalą, kuomet privati sekimo tarnyba klausėsi E. Savisaaro politinių oponentų pokalbių.
Taigi, nors E. Savisaaras tikina sieksiantis, kad kaltinimai jam būtų panaikinti, pats faktas byloja apie nemalonią Baltijos valstybių politikos pusę.
