Gali būti, jog Šaltasis karas tęsiasi. Japonija skundžiasi, kad Rusijos kariniai naikintuvai pažeidė jos oro erdvę. Tie patys naikintuvai prazvimbia visiškai greta JAV lėktuvnešio “USS Nimitz”. Negana to, Rusija jau kuris laikas atnaujino oro bei jūrų pajėgų pratybas Atlanto bei Ramiajame vandenynuose, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas kalba apie atsinaujinusias ginklavimosi varžybas.
Kremliaus klika grasina nutaikyti branduolines raketas ir į Ukrainą, jei ši neduokdie prisijungs prie Lenkijoje bei Čekijoje planuojamo priešraketinio gynybos skydo kūrimo. Pačioje Rusijoje ir toliau veikiama KGB laikų metodais. Didžiajai Britanijai ir toliau siekiant to, kad teisingumui būtų išduotas Rusijoje besislapstantis Aleksandro Litvinenkos žudikas, Kremlius ima persekioti bei bauginti “Britų tarybos” darbuotojus Rusijoje.
Vakarų valstybės itin sunerimusios dėl tokio kovingo bei irzlaus Kremliaus elgesio. Tiesa, pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas praėjusią savaitę per Miunchene vykusią saugumo konferenciją prabilo kiek švelnesniu tonu ir paragino Rusiją bei JAV kartu dėti pastangas naujoms ginkluotės ribojimo sutartims sudaryti. Tačiau Vakarų politikos analitikai pastebi, kad pačios derybos dėl ginklų kontrolės gimė būtent Šaltojo karo metais. Neįtikino vakariečių ir S. Ivanovo žodžiai, jog Rusija nesiekia nupirkti Europos savo „naftos doleriais“, dujų kranelio užsukimus bei su tuo susijusius grasinimus vartoja tik kaip priemonę kuo didesniam ekonominiam pelnui išgauti. Europos sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana tiesiog konstatavo, jog Kremlius labiau rūpinasi politinės įtakos kūrimu, o ne energetinių išteklių gavybos didinimu.
Kaip teigia žurnalas „The Economist“, V. Putino svarbiausias tikslas nėra siekis vėl įsivelti į Šaltojo karo varžybas, o tiesiog perrašyti šių varžybų rezultatus. Tad energetikos politika ir kitos strategijos visų pirma tarnauja tam, kad atkurtų Kremliaus įtaką, kurią jis prarado žlugus Sovietų Sąjungai. Galima tikėtis to, kad tiek V. Putinas, tiek jo įpėdinis Dimitrijus Medvedevas, kuris į Kremliaus vadovo sostą atsisės gegužės mėnesį, panaudos visus savo svertus tam, kad sutrukdytų Ukrainai bei Gruzijai prisijungti prie NATO bei ES. Nepasiduos Kremlius taip lengvai ir priešindamasis Kosovo nepriklausomybei.
Tiesa, „The Economist“ siūlo pro visą triukšmą bei pyktį, kuris yra tiek realus, tiek įsivaizduojamas, pažvelgti į akis faktui, kad Rusijos vakarinė siena su NATO aljansui priklausančiomis Baltijos valstybėmis yra kaip niekada taiki: NATO fronto linija šiuo metu driekiasi Afganistane, kur JAV, kaip žinia finansuoja Afganistano karinių oro pajėgų vykdomą rusiškų sraigtasparnių bei transportinių lėktuvų pirkimą. Ir, nors Rusija ir kuria naujos kartos raketas, jų tikriausiai bus žymiai mažiau – Rusija ginklavimuisi šiuo metu išleidžia žymiai mažesnę biudžeto dalį nei Sovietų Sąjungos laikais. Tiesa, „Eurasia Daily Monitor“ pastebi, kad Rusija yra antra didžiausia ginklų prekeivė, pasaulyje nusileidžianti tik Vašingtonui.
Be to, kaip rašo „The Economist“, nors ir sudėtingi, Rusijos santykiai su Vakarais dar niekada nebuvo tokie intymūs. Jei kalbėsime apie teisės viršenybės principą, tai jo nebuvimas Rusijoje verčia vakariečius krūpčioti, tačiau verslas klesti. Rusija yra arti to, kad prisijungtų prie Pasaulio Prekybos Organizacijos. Tiesa, čia dar reiks paveikti Lenkiją bei Gruziją, kurios gali blokuoti Rusijos siekį prisijungti prie šios organizacijos.
Negana to, vienašališkas V. Putino žodžių karas, į kurį Vakarai neįsivėlė, paliko dar plačias bendradarbiavimo įvairiose srityse perspektyvas: siekiant pažaboti Irano ar Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas, kovojant su terorizmu bei narkotikų kontrabanda Afganistane bei už jo ribų.
Praėjusią savaitę Rusija pasiūlė pasirašyti sutartį, ribojančią ginkluotę kosmose. Neabejojama, kad tokį pasiūlymą Vašingtonas atmes. Pagrindinis tokio žingsnio motyvas yra įsitikinimas, kad tokią sutartį Kremlius siūlo visų pirma siekdamas uždėti apynasrį Vašingtonui toje srityje, kurioje jis itin smarkiai lenkia Rusiją ir turi neabejotiną pranašumą. Tačiau civilinės JAV bei Rusijos kosminės programos yra itin tarpusavyje susijusios. Jei amerikiečių kosminis laivas susidurtų su problemomis kosmose, tai greičiausiai jam į pagalbą skubėtų rusų kosminis erdvėlaivis. Vakarų publika, besiklausanti tik hiperbolizuotos V. Putino kalbos, tikriausiai nė neįsivaizduoja tikrųjų Vašingtono bei Maskvos bendradarbiavimo mastų, teigia „The Economist“.
V. Putinui skalambijant apie atsinaujinusias ginklavimosi varžybas, JAV bei Rusija tyliai metus iš metų bendradarbiauja gerindama saugumą slaptuose Rusijos branduoliniuose objektuose, įskaitant ir tuos, kuriuose dislokuotos ir branduolinės kovinės galvutės. Bendras projektas turėtų būti užbaigtas šių metų pabaigoje. Kad apsisaugotų nuo branduolinių medžiagų patekimo į teroristų rankas, abi valstybės bendradarbiauja iš užsienio grąžindamos Rusijoje pagamintą branduolinį kurą. Be to, abi šalys spaudžia kitas valstybes griežtinti savo branduolinę energetiką, o ypač branduolinio kuro prekybą reglamentuojančius įstatymus. Po to, kai bus ratifikuotas JAV bei Rusijos branduolinis susitarimas (sunkumai kol kas kyla JAV Kongrese, kur diskutuojama dėl Rusijos kompanijų dalyvavimo Irano branduolinėje bei raketų programose), Rusija taipogi galės priimti Amerikoje pagamintą branduolinį kurą iš tokių valstybių kaip Pietų Korėja ar Taivanis.
Tačiau neabejotina ir tai, kad pavojų dvišaliame bendradarbiavime vis dar yra daug. Ginkluotės kontrolė yra ta vieta, kur Rusijos bei JAV pozicijos eilinį kartą gali išsiskirti. Rusija jau yra viena koja pasitraukusi iš sutarties, reglamentuojančios karių bei tankų judėjimą Europoje, ir grasina pasitraukti iš kitos sutarties, kuri neleidžia abiems šalims kurti vidutinio nuotolio raketų, galinčių skristi nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų) tol, kol kitos šalys nesutiks su panašiais apribojimais.
Maskva nori griežtesnių sutarčių dėl strateginių branduolinių pajėgų. Vašingtonas šiuo metu vargiai yra pasiruošęs sutukti su šiuo reikalavimu. Tiesa, kaip pastebi „The Economist“ panašių nuogąstavimų dėl strateginių branduolinių pajėgų turi ne tik Kremlius, bet ir kai kurios JAV sąjungininkės Europoje. Siekdami to, kad, Georghe‘o W. Busho komandą Baltuosiuose rūmuose pakeisianti administracija būtų pakankamai informuota apie visus ginkluotės kontrolės aspektus, per artimiausius keletą mėnesių Rusijos bei JAV ekspertai surengs eilę dvišalių diskusijų Maskvos Carnagie centre. Būtent šioje srityje Vakarai bei Rusija dar turi daug diskutuotinų dalykų.
