Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis tokia nuostata siūlo papildyti įstatymą, kuriuo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nustatomos ribojamosios priemonės, įvestos dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Jie registravo siūlymą, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos. O jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.
Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Anot siūlymo autorių, per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo leidimą gyventi Lietuvoje gavusių baltarusių skaičius, dabar tokių yra apie 62 tūkst., tačiau maždaug 70 proc. jų yra ekonominiai migrantai.
„(...) absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. Tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą humanitariniais pagrindais. 2023 metų gruodį fiksuoti 38 tūkst. tokių atvejų“, – teigiama projekto argumentacijoje.
Anot konservatorių, Baltarusijoje šie žmonės gali būti verbuojami specialiųjų tarnybų, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas.
Jie pabrėžė, kad stabdyti baltarusių prašymų priėmimą ir naikinti jau išduotus leidimus gyventi Lietuvoje būtina siekiant labiau apsaugoti nacionalinio saugumo interesus.
„Tokie ribojimai būtų optimalūs ir subalansuoti dabartinės saugumo situacijos kontekste. Esamų grėsmių akivaizdoje siūlomos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui“, – tvirtina pasiūlymo autoriai.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.
Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.
Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.
Šias sankcijas kritikuoja Vilniuje įsikūręs Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, nes jos liečia ir nuo Minsko režimo pabėgusius baltarusius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
