Kaunietė Otilija – ketvirtokė. Mergaitė mokosi ne tik puikiai, bet ir gerokai daugiau nei jos bendraamžiai. Kas antrą savaitgalį tėvai ją vežioja į Vilniuje esančią gabiems vaikams skirtą mokyklėlę. Otilija pasakoja jaučianti, kad papildomai kremtami mokslai jau duoda saldžių vaisių. Tai esą justi per įprastas pamokas.
Otilijos mama samprotauja, kad tradicinės pamokos pritaikytos vidutiniškai gabiems vaikams. Todėl jų metu esą neišnaudojamos visos mokinių galimybės, neatsiskleidžia visi gabumai. Nors papildomi mokslai tėvams kainuoja nemažus pinigus, mama tai vadina investicija į vaiko gerovę.
„Man atrodo, įvairovė, galimybė pasirinkti ir pamatyti kitokius būdus, metodus išbandyti, yra labai svarbu. Ir tai padaryti nuo kuo ankstesnio amžiaus, kad galėtume pabandyti apčiuopti, kur tas vaikas gabesnis, kūrybiškesnis“, – sakė mergaitės mama.
Papildoma mokyklėlė ketvirtokei – nuosatbos nekelia. O štai mokinių tėvus vienijančios organizacijos pastebi, kad savo atžaloms jų gimdytojai vis dažniau dairosi ne tik papildomų mokyklų, bet ir paprastų korepetitorių. Ir toli gražu ne tik vyresniems mokiniams, bet net ir ką tik mokyklos suolą pasimatavusiems pirmokėliams.
„Girdime vis daugiau atvejų, kad net pradinukams samdomi korepetitoriai. (…) Iš tikrųjų, šiek tiek keista, nes pažymių ar vertinimų nėra“, – pakomentavo Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
O kainos už papildomas pamokas – gerokai ploninančios tėvų pinigines. Viena pamoka gali kainuoti 15 ar daugiau eurų, taigi per mėnesį gali susidaryti šimtinės sumos.
Apie tai, kad be pagalbos sunkiai įveikia namų darbams skirtas užduotis, pasakoja ir sostinės Prano Mašioto pradinės mokyklos pirmokėliai. Tiesa, jiems, sako, užtenka tėvų pagalbos.
Mokyklos direktorė sako net per tėvų susirinkimus raginanti atžaloms neieškoti papildomų mokytojų. Priežasčių esą keletas. Pirma, visą mokslams reikalingą pagalbą vaikai turėtų gauti mokykloje. Prireikus, visose mokymo įstaigose vaikams turi gelbėti ir logopedai, psichologai. Antra, tėvai esą turėtų suprasti, kad pirmokams daug svarbiau ne kimšti į galvas informaciją, o tiesiog mokyti bendrauti, ne tik kalbėti, bet ir išklausyti.
„Labai svarbu yra ribos, taisyklės, visa tai yra šeimoje. Pareigos, atsakomybė. Tai svarbiausia, ko vaikai turi mokytis mokykloje. O skaityti, rašyti jie išmoksta savaime. Kartais tai truputį nepamatuotas tėvų lūkestis“, – įsitikinusi direktorė Jūratė Milkulskienė.
Apie išpūstus tėvų lūkesčius kalba ir psichologai.
„Kartais persistengia. Šiuolaikinėje visuomenėje visi skuba, nori kuo daugiau žinoti, tobulėti. (…) Tikisi to ir iš vaikų. Bet kartais būna perlenkta lazda“, – psichologas Tomas Kelpša.
O perlenkta lazda gali net pakenkti vaikų sveikatai, psichologinei būklei. Itin dideliu tėvų noru prikimšti vaikų galvas papildoma informacija stebisi ir naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras.
„Keista, nelabai įsivaizduoju, kokia gali būti situacija, kad reikėtų papildomos paramos be tos, kurią mokykla gali ir pajėgi suteikti“, – aiškina ministras Algirdas Monkevičius. Dalis tėvų, nepanorusių kalbėti prieš kameras, tikina, kad jų atžalos mokyklose išvis laiką leidžia vėjais, o pedagogai esą jiems rašo neadekvačius pažymius. A.Monkevičius tikina, kad tokių mokyklų mažuma, o tėvai esą turėtų labiau pasitikėti bendrojo ugdymo įstaigomis.
„Negalim sakyti, kad visiškai visur. Matyt, yra spragų, bet daug kur mokyklos dirba sėkmingai ir tai padaro gerai. Ta gera patirtis turi tapti bendra“, – pripažino ministras.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje korepetitorių paslaugoms naudojasi daugiau kaip trečdalis mokinių. O dar penktadaliui tėvai norėtų juos samdyti, tačiau neišgali.
Išsamiau – TV3 žinių reportaže:
