Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Didžiąją skolininkų dalį (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Kaimyninėje Latvijoje alimentų išieškojimas iš tokių skolininkų siekia apie 90 proc., Lietuvoje – mažiau kaip 0,5 proc.
Vaiką myli tol, kol myli jo motiną
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Paulavičienė įsitikinusi, kad vengimas mokėti alimentus yra tautos mentaliteto prob lema. „Gaila, kad visuomenės sąmonėje giliai įsišaknijo įsitikinimas, kad vyras myli vaikus tol, kol myli jų motiną“, – sakė R.Paulavičienė. Tačiau, pasak jos, tėvų atsakomybės problema kamuoja visą Europą ir Lietuva nėra išimtis. 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 636 tūkst. vaikų iki 18 metų. Maždaug 130 tūkstančių vaikų, arba kas penktam vaikui, vienas iš tėvų neskiria jokio išlaikymo. Neofi cialiai tokių vaikų gali būti dvigubai daugiau.
Fondas neveikia
Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje pradėjo veikti Vaikų išlaikymo fondas (VIF). Kurį laiką jis buvo sujungtas su Garantiniu fondu, administruojančiu bankrutuojančių įmonių darbuotojams skiriamas išmokas. Bet neseniai VIF vėl tapo savarankiškas.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. išmokoms mokėti iš biudžeto asignavimų panaudota per 74 mln. Lt, kuriuos gavo arba gauna apie 22 tūkst. vaikų. Fondas sukurtas tam, kad už neatsakingus tėvus alimentai būtų mokami iš valstybės biudžeto, o mokėtinos sumos vėliau būtų išieškomos iš skolininkų. Iš VIF galima gauti ne didesnę nei 187,5 Lt išmoką per mėnesį už vieną vaiką.
Laikinai fondo direktorės pareigas einanti Ina Skubilovienė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad iki šiol per dvejus metus fondas sugebėjo išieškoti iš alimentų nemokėjusių tėvų tik 290 tūkst. Lt. „Reikia pripažinti, kad tie 290 tūkst. litų yra geranoriškai skolininkų grąžinti pinigai“, – teigė I.Skubilovienė. Kitaip tariant, skolų išieškojimas siekia varganus 0,39 proc., palyginti su tuo, kiek VIF išmokėjo alimentų. Fonde dirba 22 specialistai. Šiai išieškotojų armijai išlaikyti kasmet skiriama beveik 1 mln. Lt.
Emigravusį skolininką pasiekti sunkiau
I.Skubilovienė teisinosi, kad valstybė neskiria lėšų skoloms išieškoti ir tai daro tik inicijuodama ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės. To fondas imasi tik tuomet, kai nuo išmokų iš VIF mokėjimo pradžios būna praėję ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš VIF išmokėta suma yra didesnė kaip 2 500 Lt.
Nemažai neatsakingų tėvų emigravo, todėl juos priversti mokėti alimentus ar išieškoti skolas iš jų yra sunku. „Nežinau, ką daryti, – guodėsi alytiškė Rima. – Buvęs sutuoktinis jau seniai nemoka alimentų, o įsiskolinimas siekia 10 tūkst. litų. Žinau, kad jis dirba Londone, netgi gyvenamoji vieta žinoma, bet kaip jį priversti rūpintis vaiku – neįsivaizduoju.“ Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė teigia, kad užsienyje skolininko ieškanti motina turi susitaikyti su mintimi, kad jai teks kovoti ilgai ir tam prireiks nemažai išlaidų. „Mama turi labai gerai pasverti, ar tas vargas, sąnaudos ir gaišatis verti pastangų, nes antstolių paslaugos užsienyje yra brangios“, – sakė D.Petkauskaitė.
Ragina pasinaudoti Latvijos patirtimi
Aktyvių mamų sambūrio atstovė R.Paulavičienė įsitikinusi, kad VIF yra labai reikalingas. „Kai Seime virė debatai apie Vaikų išlaikymo fondo naikinimą, mamų surengta apklausa parodė, kad alimentų problema yra itin aktuali, – sakė R.Paulavičienė. – Tiesa, skolų išieškojimas yra prastas, todėl politikams siūlėme perimti Latvijos patirtį, kur alimentų išieškojimas siekia 90 procentų.“ Pagal Latvijoje galiojančią tvarką, alimentų nemokantis asmuo laikomas valstybės skolininku.
Toks skolininkas negali iš valstybės gauti jokių jos teikiamų paslaugų, taip pat ir apmokamų, pavyzdžiui, automobilio, nekilnojamojo turto sandorių registravimo ir panašiai. „Tai reiškia, kad kol nesusimoki skolos, atsiradusios dėl valstybės skirtų išmokų už vaikus, negalėsi net automobilio pateikti techninei apžiūrai, negausi kitų paslaugų“, – akcentavo R.Paulavičienė. Seimo nariai Lietuvoje entuziastingai sutiko šias žinias, bet konkrečių žygių tokiai tvarkai įteisinti nesiėmė.
Antstoliai kratosi alimentų bylų
Antstoliams dažnai priekaištaujama, kad jie nenoriai imasi alimentų išieškojimo bylų. D.Petkauskaitė sakė, kad šiuo metu antstoliai turi beveik 62 tūkst. bylų, kuriomis pradėtos priverstinio alimentų išieškojimo procedūros. Būna atvejų, kad vaikų tėvas vaikų motinai palieka ir butą, ir mašiną, perka vaikams drabužius ir duoda pinigų, o ji vis tiek principingai siekia kuo labiau „nugręžti“ tėvą. Antstolių rūmai neturi duomenų, kokiam skaičiui vaikų tėvai nemoka alimentų. D.Petkauskaitės žodžiais, „kartais byloje fi gūruoja vienas vaikas, o kartais ir keturi“. „Be to, dalis žmonių šiuo metu negali mokėti alimentų, nes tiesiog neturi darbo arba turi pajamų, bet jas slepia“, – pripažino D.Petkauskaitė.
Vėl siūlys fondą likviduoti
Algirdas Sysas, Seimo narys
Alimentų nemokėjimas – skaudi problema. Ji labai aktuali daugiau kaip 100 tūkst. šeimų, nors ofi cialiai į VIF kreipėsi tik apie 40 tūkst. asmenų. Skirtingai nuo kompensacijų ar kitų išmokų, VIF išmokos vėliau grįžta valstybei. Aišku, pinigų išieškojimo iš skolininkų sistema dar neveikia taip, kaip norėtume, nes fondas tik nuo 2011-ųjų pradžios imsis aktyvesnių priemonių. Įstatyme palikome 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, todėl palaukime ir pažiūrėkime, kaip fondui seksis dirbti. Jei nepavyks, tada teks imtis drastiškesnių priemonių, kurias įstatymuose įtvirtino Latvija. Lietuvoje antstoliai nesuinteresuoti išieškoti alimentų vien todėl, kad nori daugiau uždirbti iš išieškojimo paslaugų. Valdančioji Tėvynės sąjunga apskritai siūlė šį fondą likviduoti. Įtariu, kad valdantieji vėl siūlys šį fondą likviduoti.
Reikia griežtesnės tvarkos
Jurgis Razma, Seimo narys
Mūsų netenkina fondo veikla. Ne vieną kartą raginome socialinės apsaugos ir darbo ministrą imtis ryžtingesnių priemonių. Anksčiau fondas buvo atsakingas ir už bankrutavusių įmonių darbuotojams skirtų lėšų išmokėjimą, bet tos išmokos taip pat nuolat vėluodavo daugiau kaip pusę metų. Neseniai Garantinį fondą ir VIF atskyrėme, todėl tikimės, kad jų veikla bus efektyvesnė. Lėšų išieškojimo rodiklis rodo, kad fondo darbuotojai nepersistengia, vadinasi, reikia ieškoti naujų metodų, gal net keisti teisės aktus. Galbūt iš tikrųjų Latvijos patirtis mums būtų pati geriausia išeitis, bet labai gaila, kad iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai nepasivargino įvertinti kitų šalių patirtį. Tikiuosi, kad sugriežtinsime Nemažai tėvų emigravo, todėl juos priversti mokėti alimentus savo vaikams ar išieškoti skolas yra sunku. Martyno Vidzbelio nuotrauka alimentų išieškojimo tvarką.
