Sakoma, kad stotis yra ne tik vieta, kur keičiasi maršrutai, grafikai ir lagaminai, tai vieta, iš kurios išvykstama, į kurią sugrįžtama, kartais tai gali būti labai rimto sprendimo kryžkelė, o kartais – itin skaudžios vienatvės simbolis.
Tėvo dienos proga, birželio 3 d. Vilniaus geležinkelio stotyje Vyrų krizių ir informacijos centras organizavo renginį „Tėvas stotyje“, kuriame kalbėta apie tėvo vaidmenį šeimoje, apie vyro ir moters socialinius vaidmenis, apie tėvo reikšmę vaiko auklėjime, apie kitas aktualias tėvams problemas. Nors per stoties garsiakalbius nuolat buvo skelbiama traukinių išvykimo informacija, tai nenustelbė, renginio metu skaitytų eilėraščių, skambėjusios gitaros muzikos ir dainų.
Gerai, kai žinai maršrutą
Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas Algirdas Meškauskas kalbėdamas apie tai, kodėl Tėvo dienos renginiui pasirinkta būtent traukinių stotis, sakė: „Stotis yra tokia vieta, iš kur išvykstama ir sugrįžtama, tai gali būti trumpas sustojimas tarp svarbios kelionės etapų, tik stotelė. Gerai, kai į stotį ateini žinodamas maršrutą, kišenėje turėdamas pinigų ir bilietą, bet kartais čia atveda visai kitokios mintys. Lietuvos vyrai pasimetę, keičiasi visuomenė, keičiasi šeima – vienos jų susiduria su sunkumais, kitos išyra, tad renginys „Tėvas stotyje“ yra skirtas atkreipti dėmesį į šalies vyrų situaciją.“
Meškausko teigimu, šiuo dienų tėvystė taip pat labai panaši į kelionę: vieni labai atsakingai tam ruošiasi ir planuoja – „vyksta į stotį žinodami maršrutą“, o kitus tai ištinka netikėtai, nepasiruošusius ir į „tėvystės traukinį bandoma įšokti vejantis jį peronu“.
Vyras – prezidentas, žmona – premjerė
Renginyje dalyvavęs Vyrų krizių centro vadovas psichologas Arūnas Kuras teigė, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuva – patriarchalinė šalis, vis tik nemažai dalykų rodo, kad yra atvirkščiai: „Galbūt vyras tikrai yra šeimos galva, bet žmona neabejotinai dažnai yra kaklas, kuris tą galvą sukioja. Kai į mano konsultacijas ateina sutuoktiniai, patariu gyventi taip, lyg vyras būtų prezidentas, o žmona – premjerė. Juk visi žino, kad galių valstybėje daugiau turi premjeras, o garbės daugiau atitenka prezidentui. O kalbant rimtai, tai šiuo dienų visuomenėje vyras ir moteris tampa lygiaverčiais partneriais ir labai svarbu, kad jie gebėtų ne tik klausytis, bet ir išgirsti vienas kitą.'
Anot specialisto, ne ką mažiau svarbus ir tėvo gebėjimas išgirsti savo vaikus, mokėjimas juos išklausyti, nes vėliau labai sunku mėginti atkurti prarastą ryšį.
Kartą tapęs tėvu – visuomet juo būsi
Renginyje dalyvavęs „Tėvystės mokyklėlės“ vadovas Romualdas Šemeta juokavo, kad „kartą tapęs tėvu, nuo to niekad neišsivaduosi“, bet šių dienų visuomenėje tėvystė dažniau priimama kaip faktas, nei kaip nuolatinis procesas.
„Dažnai svarstoma, koks tėvo vaidmuo auklėjant vaiką ir panašūs klausimai, bet labai retai užduodamas klausimas, ką reiškia būti tėčiu. Juk tėtis turi nepaprastai didelės įtakos vaikui, ypač berniukui, tai jo pasitikėjimo savimi, gyvenimo stiprybės ir atkaklumo pavyzdys“, - kalbėjo R. Šemeta.
Anot pašnekovo, egzistuoja tam tikra paralelė tarp žmonių, pasirinkusių netinkamą gyvenimo būdą ir tam tikrų jų santykių su tėvais aspektų: „Jauni vyrai, kurie kenčia nuo alkoholizmo ar narkomanijos paprastai negerbia savo tėvų, vadinasi tam tikru savo gyvenimo momentu, vaikystėje jie neturėjo moralinio vadovo.“
R. Šemetos teigimu, tėvams patiems būtina aktyviai įsijungti į vaiko auklėjimo ir ugdymo procesą, mat su motina vaikas ryšį užmezga dar būdamas jos įsčiose, o tėvas pats turi rodyti iniciatyvą: „Tapti tėvu labai lengva, bet sunku juo būti, tad nereikia laukti ir būtina patiems rodyti iniciatyvą, norą bendrauti, prisidėti“.
Viliamasi, kad stereotipai blės
Susirinkusiems savo kūrybos dainas ir muziką dovanojo žinomas aktorius ir žurnalistas Arkadijus Vinokuras, kuris pats mielai sutiko pasidalyti mintimis apie tėvystę ir šeimos tarpusavio santykius.
Apie tai, kad dažnai iš vyro tikimasi tik finansinio aprūpinimo ir išskirtinai vyriškų sutuoktinio pareigų atlikimo A. Vinokuras sakė: „Ilgą laiką gyvenau Švedijoje ir tuo metu man teko stebėtą tą moters vaidmens visuomenėje laisvėjimą, kaip moteris išsilaisvina iš vyro glėbio. Prieš dešimtmetį sugrįžau į Lietuvą ir situaciją, kurią pamačiau čia galima apibūdinti vienu juodojo humoro pavyzdžiu: vyras mūsų visuomenėje vis dar pageidautinas su kuoka rankoje ir tarp kojų“, - juokavo renginio svečias ir pridūrė, kad belieka tikėtis, kad artimiausiu laiku tokio stereotipinio požiūrio pavyzdžių bus vis mažiau.
