„Prisidirbsi – pamatysi! Negaliu į jus žiūrėti! Kodėl trainiojiesi iki vėlumos, ar jau mokytis nebereikia?“, – kartoja tau tėvai kiekvieną vakarą vos grįžus namo. Vaikinas blogas, draugė negraži, o klasiokai neturtingi. Nei vienas tau netinka. O kodėl? Ar tu koks turtuolis, o jie visi raupsuotieji? Ar tu pasaulinio lygio grožio konkursų nugalėtoja(s), o jie tik gatvėje besiplaikstančios elgetos?
Tiek tu, tiek jie – žmonės. Tai kas čia ne taip, kad tėvai taip negatyviai reaguoja į jūsų draugystę? Ir visai nesvarbu, ar tai mergaitiški plepalai, futbolo varžybos kieme, ar romantiški pasivaikščiojimai mieste su priešingos lyties atstovu.
Pirmasis atsakymas tai – baimė. Būtent ji yra tas faktorius, kuri sukelia daugybę draudimų bendrauti su vienais ar kitais draugais. Anot tyrimų, daugelis tėvų bijo, kad netinkami, jų nuomone, draugai išves jų vaikus iš doros kelio. Juk globėjai visad mano, kad jų vaikai yra patys geriausi ir nuostabiausi, o paveikti kitų paauglių gali tapti kitokiais. Iš dalies jie yra teisūs. Juk, pavyzdžiui, susiradus draugų, kurie nelanko pamokų, ir pats pradėsi nebevaikščioti į jas. Manai, kad taip tau nenutiktų ? Greičiausiai klysti. Nenorėdamas iškristi iš konteksto elgsiesi taip, kaip ir tavo naujieji draugai. Juk šiais laikais niekas nenori būti atstumtuoju. Bet argi tėvams paaiškinsi ir įtikinsi juos, kad nelankai mokyklos, nes nenori kęsti bendraamžių patyčių ? Tikrai skambėtų nelogiškai ir juo labiau neįtikinamai.
Visi tėvai myli ir rūpinasi savo atžala. Dėl šios priežasties jiems labai svarbu su kuo bendrauja ir draugauja jų vaikai. Nepaslaptis, kad šiuo metu stipriai daugėja rūkančių ir geriančių paauglių. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie nori pabandyti kai ką stipriau. Tėvai nėra nei akli, nei kvaili, todėl apdrausdami save ir savo vaiką, draudžia bendrauti su įtarimą keliančiais draugais.
Patys jie kažkada juk irgi buvo paaugliai ir, matyt, patyrė viską savo kailiu. Galbūt todėl dabar stengiasi apsaugoti savo vaikus nuo neigiamų aplinkybių. Žinoma, nevisad jie yra teisūs. Tačiau, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro. O kartais ir mes patys nieko išskyrus savo draugus ir linksmybes nebematome. Mums viskas atrodo idealu ir šaunu, tik ne mūsų „gerieji“ tėvai. Bet reikia suprasti ir juos – juk mes esame vienintelis jų neįkainojamas turtas. Maža to, dažnai vaizdas iš šalies atrodo daug geriau ir ryškiau...
Kai susirandi antrąją pusę...
Užverda dar didesnės aistros negu anksčiau dėl naujųjų–šauniųjų draugų. Kodėl? Ir vėlgi atsakymas - baimė. Tik šį kartą ji jau kitokia ir kitokiu aspektu. Visi žinome, kad paauglystė neribotų bei dar niekad nebandytų galimybių metas. Tad pirmyn! Tačiau ir vėl atsistojame prie didžiojo STOP, o tavo viduje netyla pykčio aistros. Kas vėl ne taip? Štai šioje situacijoje tėvai ypač bijo per anksti užsimezgusių santykių, kurie dažnai priveda prie lytinio santykiavimo.
Jie mano, kad tu dar nieko nenutuoki apie lytinį gyvenimą, jo esmę ir juo labiau apie apsisaugojimą nuo nėštumo. Gimdytojų galvose nuolat sukasi mintys: kas bus jei tu ir tavo draugas ar draugė „prisižaisite”?
„Kokia gėda laukia mūsų!“, – dažnas jų pagalvoja. Bet tau juk nė motais. Tu ir toliau vaikštai į pasimatymus ir neklausai griežtų tėvų draudimų. „O kas man?“, - galvoji sau kaskart, - „Juk tai mano gyvenimas, mano dienos, mano pasirinkimai! Kodėl turiu klausyti jų?“ Mąstai, kad būtent tau nenutiks nieko blogo, nes juk tu esi TU. Tačiau ne visos pasakos baigiasi laimingai.
Tarkim vieną lemtingą dieną tu pastoji. Vieną baisią dieną tu supranti, kad nebegali gyventi be cigaretės. Vieną košmarišką dieną prašai išmaldos gatvėje narkotikams.
Tada jau girdi kitokią vemti verčiančią maldelę: „Juk mes tau sakėm, juk mes tau sakėm, kad taip nutiks!” Tuomet ir pats/pati pradedi graužtis dėl padarytų klaidų. Tačiau jau per vėlu ir tu lieki vienui vienas. Tavęs nebereikia nei antrajai pusei, nei ištikimiesiems draugams. Tada tu atsimerki ir regi tik tėvus. Juk jie visada buvo šalia ir norėjo padėti, juk jie dabar yra šalia ir pagelbės, kaip tik galės, ir giliai širdyje tu žinai, kad jie visada bus šalia kada tau jų beprireiks.
Mums, paaugliams, reikia suprasti, kad tėvai nieko blogo mums nelinki, o jei ką ir draudžia, tai tik todėl, kad bijo. Nors mes gimėme kitais laikais, privalome suvokti, tėvų sukauptos gyvenimiškos žinios dažnai būna labai vertingos…
Laura Bagdžiūnaitė
