Būsimų pirmokų tėveliai kovoja dėl vietos vaikui mokykloje. Tiesa, ne bet kurioje – toje, kuri nepriklauso pagal gyvenamąją vietą, bet yra renovuota, šilta, graži, rekomenduota draugės, kaimyno arba kurioje patogu palikti vaiką važiuojant į darbą.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui pagal būsimų pirmokų skaičių nusprendus, kad didžioji dalis mokyklų komplektuos tik po dvi pirmąsias klases, o pirmiausia bus registruojami mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys vaikai, į didžiąsias mokyklas norintys pirmokėlius vesti šiauliečiai griebiasi ne pačių švariausių gudrybių – fiktyviai keičia gyvenamąją vietą arba pateikia išgalvotą adresą.
Įvaizdis lemtingas net renkantis mokyklą
Pagal gyvenamąją vietą būsimieji pirmokėliai į mokyklas registruoti iki balandžio 1-osios, tačiau tėvai prašymus į mokyklas neša iki šiol, vis dar tikėdamiesi, kad vietos jų vaikui atsiras. Maža vilties tiems, kurie tikisi, kad jų vaikas rugsėjį peržengs "Romuvos", "Juventos" ar Jovaro pagrindinių arba Centro pradinės slenkstį. Čia prašymų pateikta jau kelis kartus daugiau, nei mokykla gali sukomplektuoti pirmųjų klasių. Švietimo skyriaus sprendimu, šiemet didžioji dalis mokyklų gali surinkti tik po dvi pirmąsias klases. Išimtis – Medelyno vidurinė, Lieporių ir V. Kudirkos pagrindinė mokyklos, mat šių mokyklų aptarnaujamose teritorijose, Švietimo skyriaus paskaičiavimais, gyvena daugiau būsimųjų pirmokų. Tris klases leista komplektuoti ir "Juventos" pagrindinei, kadangi, be dviejų iš mikrorajono vaikų renkamų klasių, formuojama muzikos klasė iš viso miesto vaikų. Kitose 19 pradinio ugdymo programą vykdančių mokyklų rugsėjį turėtų būti tik po dvi pirmokų klases.
"23 mokyklos, o registre yra tik 1000 būsimų pirmokų. Vienaip ar kitaip reikia tuos vaikus padalyti", – sako Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė. Jei vaikai būtų registruojami į tą mokyklą, arčiausiai kurios gyvena, problemos gal ir nebūtų. Tačiau tėvai veržiasi į miesto centrą – "Juventos", Jovaro pagrindines mokyklas, Centro pradinę, o kitos pradinį ugdymą teikiančios mokyklos lieka tuščios. Iki balandžio pirmosios "Juventos" pagrindinei pateiktas 131 prašymas, Jovaro pagrindinei ir Centro pradinei (šios mokyklos turi bendrą aptarnaujamą teritoriją) – 181. Pirmokų klasėje turėtų mokytis ne daugiau nei 22. Dubijos, Zoknių pagrindinės, Gytarių vidurinė, Aukštabalio vidurinė ir pradinė iki šiol nesulaukė tiek prašymų, kad būtų galima suformuoti bent vieną pirmokų klasę.
Didžiųjų mokyklų vadovai sako, kad jų vadovaujamų įstaigų populiarumą lemia ne tik GEROS mokyklos įvaizdis, bet ir objektyvios priežastys. "Mes esame centre, esame gana saugi mokykla, nes neturime devintokų, dešimtokų. Turime tęstinumo sutartį su Didždvario gimnazija, vaikai visi eina ten mokytis, nes ši gimnazija yra patraukli. Mes turime šokių klases ir mokytojus, kurie dirba ir pas mus, ir Didždvaryje. Tai, matyt, tėvams priimtina", – teigia Jovaro pagrindinės mokyklos direktorius Arvydas Kukanauza.
Tėvai gudrauja
Pagal Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą klasių komplektavimo tvarką pirmiausia registruojami mokyklos aptarnaujamo mikrorajono vaikai, o likusias vietas turėtų užpildyti tą mokyklą pasirinkę kitų miesto dalių gyventojai. Tačiau būsimų pirmokų tėveliai bet kokia kaina siekia vaikus vesti į jiems patrauklią, bet pagal gyvenamąją vietą nepriklausančią mokyklą. Šiauliečiai sugalvojo, kaip "apeiti" nustatytą tvarką – fiktyviai keičia ir deklaruoja gyvenamąją vietą. Sausio mėnesio gyventojų registre būsimų pirmokų pasiskirstymas vienoks, balandį - jau visai kitoks.
"Keičiasi mikrorajonų vaikų sąrašas, pavyzdžiui, "Juventos" teritorijoje atsirado dvigubai daugiau, negu buvo sausio mėnesį, būsimųjų pirmokų", - teigia Violeta Damskienė. Sausį "Juventos" pagrindinės mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyveno 38 būsimų pirmokų, balandį - jau 67, Jovaro pagrindinės ir Centro pradinės teritorijoje mažųjų gyventojų padaugėjo nuo 49 iki 83.
Gyvenamosios vietos deklaravimas gana liberalus. Šiaulių miesto savivaldybės kanceliarijos vedėjos Gendrūtos Slavinskienės teigimu, užtenka būsto savininko sutikimo: "Jeigu būstas ne jūsų, o tarkime, tėvų, giminaičių ar kito asmens, reikia atsivesti tą žmogų su asmens dokumentais ir jis turi parašyt sutikimą." Tikrinti, ar žmogus iš tiesų gyvena tuo adresu, kurį deklaruoja, Savivaldybės tarnautojai neturi įgaliojimų.
Švietimo skyriaus specialistai teigia girdėję kalbų, kad net laikraščiuose pasirodo skelbimų, kur siūloma už tam tikrą sumą keliems mėnesiams priregistruoti centrinėje miesto dalyje, ką jau kalbėti apie tėvus, gimines, draugus ir pažįstamus.
Sumanytas ir dar lengvesnis kelias. Deklaruotos gyvenamosios vietos pažymų mokyklų administracijai pristatyti nebūtina, todėl tėvai sugalvoja neegzistuojantį adresą arba tokį, kur gyvenamųjų patalpų nėra. Neteisingą adresą nurodė 47 į "Romuvos" pagrindinę arba "Saulės" pradinę (šios mokyklos turi bendrą aptarnaujamą teritoriją) norėję vaikus priregistruoti šiauliečiai, į Jovaro pagrindinę arba Centro pradinę – 30, į "Juventos" - 14. Dabar Švietimo skyriaus specialistai aiškinasi kiekvienos šeimos situaciją atskirai – ar egzistuoja jų nurodyti namai.
Nėra mokinių, nėra mokyklos
Papildomo darbo tenka ir mokyklų vadovams. Kai kurių būsimų pirmokų tėvai prašymus padavė į kelias mokyklas, todėl konkretus norinčiųjų skaičius nėra aiškus. Užduotis vadovams – susisiekti su kiekviena šeima ir išsiaiškinti galutinį apsisprendimą. Tada bus galima suskaičiuoti, kiek kurioje mokykloje bus, fiktyvių ar ne, aptarnaujamos teritorijos gyventojų. Tik tada galima tikėtis sprendimų, ar leisti populiariosioms mokykloms formuoti papildomas pirmokų klases.
Jovaro pagrindinės mokyklos direktoriaus Arvydo Kukanauzos teigimu, jų mokykla tikrai galėtų suformuoti tris pirmokėlių klases, juolab kad viena iš dviejų, šokių klasė, jau surinkta iš viso miesto gyventojų: "Tradiciškai ir ekonomiškai mums patogiausia būtų turėti 3 pradinukų klases. Mes ir patalpų turim, ir vadovėlių, ir mokytojų kaip tik trim klasėm."
Jei vaikai sugužės į didžiąsias mokyklas, jau ir taip pustuštės liks it musę kandusios: nėra vaikų, nėra finansavimo, nereikia ir mokyklos, ir pedagogų. Kai kuriose pagrindinėse ar vidurinėse mokosi vos per 400 vaikų, kai optimalios mokyklos mokinių skaičius sukasi apie 700. Nesurenkančios reikiamo kiekio moksleivių jau šiemet turėtų finansiškai nebeišsilaikyti, kadangi pagal naująją mokinio krepšelio metodiką nebeleidžiama lėšų perskirstyti, t. y. iš daugiau mokinių, vadinasi, ir didesnį finansavimą turinčių mokyklų, dalį lėšų perduoti pustuštėms.
Kaip mokyklų situacija keisis, sunku prognozuoti: mokinių Šiaulių mieste nuolat mažėja, o bandant mokyklų tinklą optimizuoti, t. y. mokyklų skaičių derinti su mokinių skaičiumi, nuolat prieštarauja tų mokyklų, virš kurių pakyla Damoklo kardas, bendruomenės.
Karolina OZOLAITĖ
