Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį jų alga būdavo bemaž trisdešimčia eurų didesnė nei tų, kurie vaikų neturi. Dabar sistema kitokia – vaiko pinigų reikia prašyti. Ar tai yra gerai – didelis klausimas.
Prašytojų mentalitetas?
Ne vienus tėvus tokie vaiko pinigų pokyčiai nustebino nemaloniai. Visų pirma – tai papildomas galvos skausmas, mat reikia pildyti prašymą elektroninėje sistemoje arba nuėjus tiesiai į seniūniją.
Žinoma, pastarasis variantas – ilgesnis, reikia susiplanuoti kelionę bei įvertinti faktą, kad seniūnijoje gali tekti palaukti. Viskas būtų žymiai paprasčiau, jeigu veiktų elektroninė sistema, kuri, panašu, nebuvo paruošta tokiam gyventojų antplūdžiui – jau pačią pirmą dieną buvo paskelbta, kad ji neveikia. Liūdniausia, kad sistema neveikia ne tik paprastiems gyventojams, bet ir seniūnijų darbuotojams, todėl gerokai sulėtėja visas darbas.
Maža to, klausimas, kam valstybei, kuri iš esmės kuo puikiausiai žino, kiek kokia šeima turi vaikų, dar reikia papildomos biurokratinės naštos ir reikalaujama rašyti minėtus prašymus? Teigiama, kad tokia praktika apskritai formuoja netinkamą požiūrį į tėvus, kaip išmaldos prašytojus. Kai kurie tėvai taip ir neperlips per šį barjerą ir gali apsispręsti prašymo nepateikti, o jo nepateikus, kaip žinia, pinigėlius jie matys kaip savo ausis. Tačiau juk tai – visai neblogas būdas sutaupyti valstybei, ar ne?
Miesto seniūnija – nepriima
Kėdainių miesto seniūnijoje dėl to, kad neveikia elektroninė prašymų teikimo sistema, vaiko pinigėlių ateiti prašyti negalima. Tiesa, žadama, kad sistema bus greitai sutvarkyta – esą tai įvyks dar šią savaitę.
„Žmonių yra nemažai, programos neveikia. Priimti žmonių negalime, kad ir eina jie – bet negalime jų priimti. Tačiau tokio masinio ėjimo, antplūdžio nėra. Pas mus priėmimas vyksta pagal registraciją, tai kol kas sausio mėnesiui užsiregistravę 100 žmonių. Skaičiai yra panašūs kaip ir praeitais mėnesiais.
Prašymo dėl vaiko pinigėlių užregistruoti pas mus kol kas negalima, lygiai taip pat, kaip ir internetu neišeina to padaryti. Tiesa, penktadienį mačiau, kad apie trisdešimčiai žmonių pavyko prie sistemos „prisibrauti“ ir jie pateikė elektroninius prašymus“, – komentavo seniūnijos vyresnioji specialistė socialinei paramai Rasa Krivickienė.
Darbo daug, bet spėja
Štai kalbintos kelių Kėdainių kaimiškųjų seniūnijų socialinės darbuotojos, atsakingos už socialines išmokas, vieningai teigė – darbo ženkliai daugiau, tačiau kol kas jos viską spėja ir visi gyventojai yra priimami. Tiesa, stringanti sistema kelia išties nemažų nepatogumų.
„Pirmoji savaitė nebuvo labai jau apkrauta. Žinoma, žmonių buvo, bet mes susitvarkome. Tenka, aišku, ir palaukti, tačiau prašymus jie užpildo. O į internetinę svetainę, matyt, visi supuolė ir užsiblokavo ji, tai labai blogai, negalime nieko pasižiūrėti, pasitikslinti.
Priimame visus, kuriems reikia pinigėlių, tie, kas gali palaukti, laukia ir nesiveržia. Be to, kartu mes ir labdaros prašymus priiminėjame ES paramai labiausiai skurstantiems. Darbas vyksta iš esmės gana normaliai, bet taip, sistema užstrigusi, tai darbas lėtas“, – kalbėjo Dotnuvos seniūnijos specialistė Ina Minkevičienė.
Štai Gudžiūnuose žmonės, panašu, nekantrūs. O kaipgi – vaiko pinigai reikalingi dabar, o ne po keleto mėnesių.
„Žmonės seniūniją užgriuvo, darbo sočiai, dar prisideda prašymai paramai maisto produktais. Maža to, sistema neveikia, negaliu patikrinti pajamų. Dėl vaiko pinigėlių tikrinimo jokio nėra, bet jei ateina žmonės su prašymu papildomai gauti pinigėlius, tada reikia tikrinti, kokios žmogaus pajamos.
Buvo žmonių gana daug, kurie patys bandė registruotis per sistemą, jiems neišėjo, ir jie atėjo pas mane.
Viskas padaroma, žinoma, darbo dabar daugiau, tačiau tikrai susitvarkome, o dėl išmokų tikrai nėra didelės problemos“, – ramino socialinių išmokų specialistė Rita Aleliūnienė.
Vilainių seniūnijoje – tokia pati situacija. Atėję žmonės turi užpildyti prašymus rankiniu būdu, nors, jei veiktų elektroninė sistema, tereikėtų tik parašą padėti.
„Žmonių eina nemaža. Viskas būtų kaip ir gerai, bet elektroninė programa nedirba. Tenka rankiniu būdu pildyti prašymus.
Įprastai juk per tą pačia programą ir prašymus paramai maistu, ir kitiems dalykams pildome. Kompiuteryje užpildytume pateiktą formą, o žmogui tik parašiuką padėti tereikėtų, o čia dabar rankiniu būdu žmogus pats pildyti turi raštus, tad taip, tenka žmonėms palaukti.
Visoje Lietuvoje tokia bėda – jei vienam žmogui pavyksta užpildyti elektroninėje sistemoje, paskui ji vėl užstringa, ir neišeina normaliai dirbti. Ateina moterys, kurios pačios bandė pildyti prašymą internetu, bet joms nepavyko – na neveikia ta programa, nors tu ką.
Piktumų jokių nėra, žmonės palaukia – na o ką dabar darysi. Tačiau darbus visus padaryti spėjame“, – kalbėjo Laima Laurinavičienė.
