Saulius Sosnovskio barščių skausmą jau patyrė savo kailiu: „Kai aptaškė mane, iškilo vandeningos pūslės, vėliau kelis mėnesius ant odos buvo randų“.
Kontaktas su šiais invaziniais augalais sukelia sunkius nudegimus. Sosnovskio barščių sultyse yra odai kenksmingų medžiagų, galinčių sukelti nudegimus. Ypač pavojinga, kai šilta. Aukšta temperatūra ir didelė oro drėgmė smarkiai padidina nuodingą šio augalo poveikį.
Po kontakto iššoka ilgai negyjančios pūslės, kurios gali pavirsti baisiais randais. Esant stipriai alerginei reakcijai nuo kontakto su Sosnovskio barščiais galima net ir numirti.
Didžiulės Sosnovskio barščių džiunglės jau mažiausiai šešerius metus veši šalia Sauliaus ir Živilės sodybos. Jiems labiausiai neramu dėl savo trijų vaikų. Pro barščius veda kelias prie Nemuno, tad negali būti tikras, kad vieną dieną vaikai nesugrįš sužaloti.
„Jauniausiai mergaitei šeši metukai, o vyresni – šešiolikos ir penkiolikos. Tai jie jau žino ir nesiliečia, bet jaunesni vaikai, jei jau eitų, tai ir nukentėtų“, – teigė S. Austrotas.
Maždaug du hektarai nuodų plantacijos Sauliui neįveikiami – tai ne jo žemė, o savininkai, anot Sauliaus, nė piršto nepajudina, kad trimetrinės džiunglės išnyktų.
„Su savininke bendravome – ir gražiuoju bendravome, ir prašėme nusišienauti. Ji vis žadėjo, prašė, kad neskųsčiau, kad nerašyčiau. Tai ji atidavė kažkam nusišienauti, tai nešienauja, neranda kas šienautų“, – pokalbius su sklypo šeimininke apibūdino S. Austrotas.
Su užsispyrusia sklypo šeimininke šeima kovoja nuo 2014-ųjų.
„Pirmas skundas buvo parašytas 2014 metais. Po to pertrauką padariau, kaip čia negyvenau. Va, penkeri metai kaip statomės sodybą. Dabar 2020 metais parašiau skundą ir laukiu kažkokio atsakymo. Skambinau Žemės ūkio skyriaus vedėjai, prašiau, kad imtųsi priemonių, kai negavau jokio tiesioginio atsakymo, ar ji nubausta. Berods, liepos pradžioje skambinau ir buvau davęs savaitę laiko, kad susisiektų su manimi. Skambučio nesulaukiau, tai nusprendžiau kreiptis į žurnalistus“, – teigė Saulius.
Dėl Sosnovskio barščių – kaltinimai gerbiamai profesorei
Laidos „Žalioji byla“ žurnalistui Daumantui Butkui pavyko susisiekti su Sosnovskio barščiais apaugusios žemės savininke ponia Marija.
„Padėkokite gerbiamai Šimkūnaitei, kuriai Vilniuje, Lazdynuose, pastatytas paminklas ir šie metai paskirti jos garbei. <...> Ji atvežė iš Gruzijos prieš 50 metų šitą grožį ir užteršė visą Lietuvą“, – kaltinimais svaidėsi ponia Marija.
Moteris kalbėjo apie anksčiau čia buvusį vaistažolių ūkį, kuriame anksčiau lankėsi šviesios atminties žolininkė profesorė Eugenija Šimkūnaitė. Esą ji ir priveisė Sosnovskio barščių, kas yra visai neteisinga.
Sklypo savininkė sakė, kad dar 2014 metais kreipėsi į Druskininkų savivaldybę ir prašė jos pagalbos augalams išnaikinti. Tačiau jai esą buvo paaiškinta, kad privataus sklypo tvarkymas nėra savivaldybės rūpestis.
„Ne aš užteršiau tą žemę ir savivaldybė man turi padėti atsikratyti. Nesvarbu, kad kita valdžia buvo, bet Lietuva tai ta pati. <...> Aš visą laiką žemę bandau parduoti, bet man pasiūlo kapeikas“, – tikino Marija.
Pasirodo, kad poniai visgi siūlė ne kapeikas, o 8 tūkst. eurų. Tačiau ji žemės nepardavė, žemės ji nesutiko ir išnuomoti. Į tolesnius žurnalisto klausimus moteris atsakinėti nenorėjo ir tvirtino, kad jokios kompromituojančios informacijos neteiks – ypač apie savivaldybę.
Savivaldybės gali padėti išnaikinti barščius
Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas tikrai ne profesorės E. Šimkūnaitės. Tai buvo dar vienas nevykęs Sovietų Sąjungos eksperimentas, kurio pasekmes srebia visa Lietuva. Barščio naikinimui skiriami milijonai eurų, tačiau kovos rezultatai apgailėtini.
„Sosnovskio barštis pas mus atkeliavęs iš Kaukazo būtent tarybiniais laikais, kai buvo tikėtasi, kad jis bus pašaras gyvūnams, galbūt kai kas jį naudojo ir kaip dekoratyvinį augalą. Tas tarybinių laikų palikimas yra toks, kad dabar mes turime tą Sosnovskio barštį paplitusį praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė.
Bauda už tyčinį Sosnovskio barščio auginimą siekia iki 300 eurų. Tačiau kaip kovoti su trimetriniu monstru, jei apleistos žemės savininko negąsdina nei raginimai, nei gresiančios piniginės sankcijos? Aplinkos ministerijos specialistė pateikė Vilniaus pavyzdį. Esą savivaldybė nelaukia, kada išvešės nuodingi augalai. Net ir privačiame sklype išnaikina barščius, o vėliau savininkui pateikia sąskaitą.
„Jeigu savivaldybė nuspręstų taip, tai ir privačiame sklype galima būtų tuos Sosnovskio barščius naikinti. Kažkokių teisinių apribojimų tuo aspektu nėra“, – tikino L. Čaplikaitė.
Druskininkų savivaldybės atstovai komentuoti Lipliūnų kaimo bėdą įpareigojo Leipalingio seniūną.
„Su ta sklypo savininke man asmeniškai nepavyko niekada bendrauti ir ji kažkaip tampa sunkiai pasiekiama. Mums su ja susisiekti nelabai pavyksta. Žodį mes visada galime tarti, bet tik klausimas, ar tas žodis bus išgirstas. <...> Nesu numatęs veltis į jų konfliktą“, – tikino Leipalingio seniūnas Antanas Krancevičius ir atsisakė kartu su laidos „Žalioji byla“ žurnalistu paskambinti bei pasikalbėti su ponia Marija.
Poniai Marijai – įspėjimas
Tuo metu Nacionalinė žemės tarnyba kaip tik baigė bemaž metus trukusį tyrimą. Tarnyba sklype nustatė tam tikrus pažeidimus ir žemės savininkei poniai Marijai skyrė įspėjimą. Tik šiais metais, nors dėl sklypo skundų sulaukta dar 2014-aisiais. Tarnybos atstovas neneigia, kad situacija iš pradžių nebuvo sprendžiama tinkamai.
„Anksčiau mes netikrinome to sklypo. Anksčiau galbūt buvo ir toks tarpinstitucinis nesusikalbėjimas, buvo įvairiausių susirašinėjimų, kas turėtų būti atsakingas už Sosnovskio barščių naikinimą. Tikrai reiktų pripažinti, kad šioje vietoje ne visos institucijos padarė tai, ką galėjo padaryti. Bet dabar mes praeitais metais gavome skundą, atlikome patikrinimą, nustatėme pažeidimus ir skyrėme įspėjimą, kaip tai numatyta teisės aktuose“, – teigė Nacionalinės žemės tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas ir pažadėjo, kad tokių delsimų daugiau nebus.
Tad pažeidėja turi per du mėnesius susitvarkyti savo sklypą, antraip jai gresia baudos. Sauliaus šeima kantriai laukė šešerius metus, tačiau gali tekti dar palaukti, nes kiekvieną valdišką sprendimą ponia Marija gali apskųsti. Laidos „Žalioji byla“ žurnalistams pavyko sodyboje sutikti ir ponią Mariją, tačiau susitikimas su ja nebuvo itin malonus.
Daugiau detalių apie situaciją ir tai, kaip baigėsi laidos žurnalistų susitikimas su ponia Marija, žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite sekmadienį 11 val. per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
