Savaitė su elektromobiliu. Tokį eksperimentą nusprendė atlikti vokiškojo “Auto Bild" žurnalistas, kuriam talkino visa jo šeima ir bendradarbiai. Tam jis iš Peugeot automobilių gamintojo pasiskolino naujutėlaitį elektra varomą iOn modelį. Ar šis automobilis gali pakeisti įprastą šeimyninį?
Peugoet iOn pamaitinamas prijungus jį prie 220 voltų įtampos elektros lizdo. Tai trunka nuo šešių iki aštuonių valandų, jeigu elektromobilio 16 kWh ličio jonų akumuliatorius visiškai išsikrovęs. Tačiau norint tai padaryti tenka rinktis, švarūs skalbiniai, ar įkrautas automobilis, nes iOn įkrovimui tenka naudoti elektros lizdą, į kurį šiuose namuose paprastai įjungiama skalbimo mašina ir jos draugas džiovintuvas. Taigi naujasis šių namų gyventojas priverčia šeimininkus kuo greičiau rasti kompromisą, be to, jau eksperimento pradžioje kyla pirmosios abejonės elektromobilių prasmingumu.
Pažinties pradžiai – kompromisai
Ir tai nėra vienintelis kompromisas, kurio tenka ieškoti šeimai, sutikusiai išbandyti elektromobilį kasdieniame gyvenime. Peugeot iOn galima įsigyti tik išperkamosios nuomos būdu, o tam kas mėnesį iš šeimos biudžeto reikia atseikėti nei daug nei mažai – 594 eurus. Už tiek galima įsigyti vidutinės klasės dyzelinį hečbeką. (ar tikrai? Tokia palyginimo formuluotė visiškai neįtikina, nes nepateikiami jokie palyginamieji įrodymai: kiek mašinos kainuoja, kiek ilgai teks mokėti lizingą vienu ir kitu atveju?)
Norint pripildyti įprasto automobilio degalų baką, užtenka tiek pat laiko, kiek jo reikia išsiųsti SMS žinutę, pavyzdžiui, draugui į Niujorką. Per tą laiką, kol įkraunamas elektromobilio iOn akumuliatorius, į Niujorką galima nuskristi.
Išaušus rytui, kol ant galinės sėdynės įsitaiso vaikai, akumuliatoriaus įkrovimo lygio rodyklė laikosi ties maksimalia padala, o valdymo prietaisų kompiuteris apskaičiuoja, kad automobilis gali nuvažiuoti 102 kilometrus. Tačiau nė nepajudėjus šis atstumas staiga sumažėja iki 80 km, nes nemažą dalį energijos pasisavina šildytuvas, kuris dar ir šildo vangiai (eksperimentas vyko pavasarį – red.pastaba).
iOn per miestą sėlina tyliai
Visi jau savo vietose, taigi pats laikas važiuoti. Pasukus užvedimo raktelį automobilis iOn pypteli ir pasirengia startui. Pavarų svirtis įjungiama į padėtį D, koja nuspaudžia pedalą ir elektromobilis pajuda pirmyn. Jis beveik be garso slenka gatvėmis. Be tylaus variklio burzgimo, vos girdimo padangų ir perdavimo mechanizmo “dainavimo", tik vėjas švelniai apglėbia elektromobilio kėbulą. Ši neįtikėtina ramybė palieka gerokai didesnį įspūdį, nei 180 Nm, stumiančių iOn į priekį, kai tik vairuotojas iki galo numina greičio pedalą.
Važiuoji atsargiai, nuriedi toliau
Mieste elektromobilis, kurio variklis sumontuotas gale, juda vikriai, jei energijos tiekimo rodyklė svyruoja vien tik žaliojoje zonoje. Šiek tiek praktikos ir tuomet dažniausiai galima pamiršti stabdžių pedalą. Atleidus akceleratoriaus pedalą variklis stabdo automobilį ir dirba kaip generatorius, kuris tiekia energiją atgal į akumuliatorių.
Vienu įkrovimu gautos elektromobilio energijos pakanka daugelyje kasdieninių situacijų: ryte nuvežti vaikus į mokyklą, po to paimti kolegę važiuojant į biurą, vakare važiuoti pirkinių, o po to į sporto klubą. Šiek tiek suplanavus dienos darbus ir turint galimybę prieiti prie elektros lizdo darbe, iOn talentingai susitvarko su darbais, kaip įprastas mažalitražis automobilis.
Elektromobiliai: už ir prieš
Elektromobilių šalininkai apskaičiavo, kad 80 procentų visų mūsų kasdienių kelionių, dėl nedidelių atstumų, galima nuvažiuoti tokiu “elektriniu nykštuku". Tačiau jie neįvertino to, kad keturis penktadalius mūsų įveikiamų atstumų galėtume nuvažiuoti ir autobusu ar traukiniu. O koks vaidmuo tenka likusiems 20 procentų? Būtent jie ir yra tai, kas įvardijama automobilio išskirtinumu – judėjimo laisvė be jokių apribojimų.
Taigi iOn iš tiesų yra automobilio priešingybė, nes jis apriboja mūsų galimybes. Pavyzdžiui, nuvažiuoti prie ežero ar sodybos vieno įkrovimo galbūt ir užteks. O kaip sugrįžti, jei nebus galimybės įkrauti akumuliatoriaus? O kas bus tada, jei staiga elektromobiliu iOn, paliktu nakčiai įkrauti tuščią akumuliatorių, prireiks važiuoti į ligoninę, nes vaikas susirgo ar žaisdamas susižalojo?
Ir dar. Ne itin didelė salono erdvė sumažina automobilį iOn iki miesto ar antrojo šeimos automobilio statuso. Ir žinoma, jis yra per brangus ir per mažai reikšmingas aplinkos apsaugai. Juk gaminant elektros energiją aplinka taip pat teršiama. Ką jau kalbėti apie baterijų gamybą – tam būtina net metalų gavyba! Visa tai mielai pamirštama besižavint tokiais tariamai aplinką tausojančiais elektromobiliais.
iOn padeda tik mūsų ego, ne aplinkai
Taigi elektromobilis iOn nėra išeitis sprendžiant klausimą apie aplinką tausojantį mobilumą, tai yra tik kita problemos pusė. Ir tokia liks mažiausiai tol, kol mūsų elektros srovė nepradės atkeliauti daugiausiai iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Kas dabar iš tiesų nori padėti tausoti aplinką, turėtų pritaikyti namų šildymo sistemą naudoti gamtines dujas, reguliariai važinėti viešuoju transportu, o kaip šeimyninį automobilį įsigyti taupų dyzelinį. Tai ne tik efektyvu, bet ir pigiau, nei naudotis elektromobiliu.
Išvada: iOn kainuoja daug, o naudos duoda mažai
Jei prognozuosime ateities susisiekimo perspektyvas, elektromobilis vargu ar galėtų būti išeitis, tai – tik kita problemos sprendimo pusė. Net jei elektromobilių gynėjai ir vėl pradės garsiai agituoti, tai nepakeis keleto labai rimtų faktų: 1) dabar iOn yra absurdiškai brangus; 2) elektrą išgaunant iš anglies ar atominių jėgainių, jis nėra aplinką tausojanti mašina; 3) dėl riboto važiavimo nuotolio jam dar toli iki automobilių su vidaus degimo varikliu.
Tiek faktiškai sunaudoja elektromobilis iOn
Kasdieninis suvartojimas 17,2 kWh/100 km
(atitinka 99 g CO2/km)
Suvartojimas, kai automobilis yra visiškai įkrautas 32,45 kWh/100 km
(atitinka 187 g CO2/km)
Išlaidos atliekant energijos suvartojimo testą 3,80 euro/100 km
Vokietijos federalinės aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vienos kilovatvalandės gamybos proceso metu į aplinką patenka 575 gramai CO2. Taigi elektromobilis iOn nevažiuoja labiau tausodamas aplinką, nei kiti dyzeliniai automobiliai. Žinoma, atsižvelgiama į bendrą elektromobilių CO2 taršos kiekį, įskaitant energijos gamybą. Jei kalbėsime apie vidaus degimo variklius turinčius automobilius, skaičiuojama tik CO2 tarša. Energija, kurios reikia elektromobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų, kainuoja 3,8 euro. O, pavyzdžiui, dyzelinio Ford Fiesta 1.6 TDCi Econetic automobilio degalų sąnaudos siekia 4,7 l/100 km ir nuvažiuoti tą patį atstumą šia mašina kainuoja septynis eurus.
