Vyriausybėje tęsiasi mūšiai aiškinantis, kiek valstybės valdomos įmonės turėtų uždirbti pinigų pagrindiniam jų akcininkui – Lietuvos žmonėms. Premjero Andriaus Kubiliaus netenkina kai kurių ministerijų valdomų įmonių pasiūlymai šiemet akcininkams garantuoti labai nedidelę grąžą, praneša LTV naujienų tarnyba. Įmonių motyvas – profsąjungų pasipriešinimas mažinamoms algoms, nenoras atleidinėti žmonių, išaugusiomis žaliavų ir kuro sąnaudomis.
Daugiausiai ginčų kyla dėl susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių. Finansų ministerija prašė, kad jos duotų kur kas daugiau grąžos nei norėtų pačios įmonės ar jų valdytoja. Pavyzdžiui, finansų ministerija siūlė, kad gele
žinkeliai įsipareigotų uždirbti beveik penkių procentų grąžą akcininkui – valstybei, tačiau patys geležinkeliai norėtų apsiriboti tik 3 procentais.
Finansų ministerija netgi siūlė būdus, kaip įmones valdyti, kad jos uždirbtų daugiau. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliams“ pasiūlyta keliais procentais mažinti darbuotojų skaičių ir algas. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija atkerta, kad algų mažintis negali, nes tam priešinasi profsąjunga, atmetamas siūlymas ir atleisti žmones. Esą kaip tik atsigaunant ekonomikai juos reikia išlaikyti.
„Kai kurios motyvacijos, kodėl negalima numatyti ambicingesnių tikslų, mūsų neįtikina. Tikrai tokie argumentai, kad sąnaudų negalima mažinti tokiose įmonėse, nes kuo daugiau dirba žmonių, tuo daugiau yra sumokama GPM į biudžetą, tokia argumentacija yra visiškai nelogiška“, – teigia Premjeras Andrius Kubilius.
Susisiekimo ministerija sutinka, kad, pavyzdžiui, geležinkeliuose būtų galima mažinti darbuotojų, tačiau ministro Eligijaus Masiulio teigimu, neretai politikai iš šios bendrovės ir taip reikalauja įvairiausių dalykų, kurie ir trukdo valstybei gauti daugiau naudos.
„Reikalauti iš įmonės, kas pusę milijono prisidėtų prie Šanchajaus [EXPO – lrt.lt] parodos, nei iš šio nei iš to, reikalauti, kad finansuotų socialinius projektus, nuostolingą keleivinį pervežimą ir tuo pačių ir kelti didesnius pelno reikalavimus – du nesuderinami veiksmai“, – sako E. Masiulis.
Be to, ministras teigia, kad daugelis jo ministerijos kontroliuojamų įmonių nusistačiusios veiklos tikslus dar metų pradžioje, todėl reikalavimai dabar juos pagerinti esą pavėluoti. Todėl reikalauti daugiau būtų galima nebent kitąmet.
Tačiau finansų analitikai teigia, kad reikalauti iš valstybinio turto daugiau grąžos reikia visada. Be to, matoma galimybių, kad valstybei jos įmonės duotų daugiau naudos nei pasiūlyta dabar. Mat kai kurios įmonės esą tapusios savotiškomis partinių ir pažįstamų prieglaudomis.
„[Valstybinės įmonės – lrt.lt] yra savotiškas prieglaudos modelis, kai žmonės priimami tarsi į kokį šiltnamį, kur neatidirba už savo atlyginimus. Prasti įmonės rezultatais reiškia, kad įmonė perkrauta kaštais, didelę dalį kaštų sudaro įmonės personalas“, – situaciją komentuoja Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.
Vyriausybė dėl rodiklių turi pastabų ir energetikos bendrovėms. Tačiau iš jų nenorima reikalauti labai didelio pelningumo, nes tai žmonėms ir ekonomikai esą smogtų kitu galu – aukštesnėmis elektros kainomis. Vyriausybei nustačius rodiklius, iš įmonių bus reikalaujama atsakomybės jų siekiant.
Giedrius Simonavičius
