Teroristai Mumbajuje elgėsi lyg sekdami turistiniu lankstinuku, pasirinkdami pačias žymiausias daugiamilijoninio miesto – Indijos ekonominės sostinės – vietas. Trijuose islamistų užimtuose geriausiuose miesto viešbučiuose smogikai ieškojo pirmiausiai JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojų. Užgrobė žydų centrą „Chabad“, nužudė vietos rabiną ir jo žmoną. Beveik 50 valandų truko gatvių mūšiai tarp jų ir Indijos specialiųjų pajėgų, kurių metu nukentėjo šimtai vietos gyventojų, svečių ir teisėsaugininkų.
Viso išpuolio metu žuvo 166 žmonės, dar 327 buvo sužeisti. Vietos pareigūnams ir kariuomenei misiją apsunkino dar ir tai, kad 10 užpuolikų net neketino niekur slėptis ar atsitraukti, todėl apie pergalę šiame mūšyje kalbėti sudėtinga – priešas atėjo iš anksto pasirengęs numirti.
Išpuolis
2008-ųjų lapkričio 28-ąją, ramų penktadienio vakarą nebuvo jokių požymių, kad šiame visuomet gyvame mieste netrukus prasidės siaubingos žudynės.
Užpuolikai veikė taip organizuotai, kad iš pradžių buvo paskelbta, kad miestą užplūdo 30-40 smogikų „armija“. Vėliau paaiškėjo, kad smogikų buvo dešimt, devyni iš jų buvo likviduoti, vienas suimtas gyvas.
Atakos tikslas aiškus: žinomi milijoninio miesto objektai, kuriuos aplankyti rekomenduojama kiekviename turistiniame lankstinuke, turistų pamėgtos vietos, policijos stotis ir pagrindiniai miesto viešbučiai.
Dešimt iki dantų ginkluotų pakistaniečių kilmės smogikų į miestą pateko išvakarėse atplaukę motorinėmis valtimis. Pasiskirstę į grupes jie pagrobė automobilius ir vienu metu surengė kelis iš anksto numatytus išpuolius: pagrindinėje traukinių stotyje, dviejuose prabangiuose viešbučiuose, žydų kultūros centre ir ligoninėje. 60 valandų trukęs išpuolis ne tik nusinešė 166 žmonių gyvybes, tačiau taip pat sukėlė politinę įtampą tarp Indijos ir Pakistano.
Vienintelis likęs gyvas liudininkas
Chaotiškus tos dienos įvykius prisimena ir vienintelis gyvas išpuolio metu prie ligoninės likęs pareigūnas.
Arunas Jadhavas, kartu su kitais šešiais policininkais pirmieji atvyko mašina prie ligoninės, kuomet buvo gautas pranešimas apie vykdomą išpuolį. Tuomet jau buvo žinoma, kad du užpuolikai sušaudė dešimtis žmonių traukinių stotyje ir patraukė į ligoninės pusę.
Ligoninės darbuotojai spėjo uždaryti pagrindinius vartus, taip jiems pavyko išgelbėti 367 lovas turinčios ligoninės pacientus. Užpuolikus persekiojo policijos automobilis, kuriuo važiavo ir trys aukščiausias pareigas užimantys policijos pareigūnai.
Atvykę prie ligoninės jie atsidūrė pasaloje ir buvo priversti atsišaudyti. Tai pavyko tik vienam iš policininkų – A. Jadhavui, kuris buvo sužeistas į ranką, tačiau išgyveno. Kiti policininkai, įskaitant ir miesto policijos vadą Hemantą Karkare, žuvo.
Žudikai išvilko žuvusių pareigūnų kūnus iš visureigio priekio, tačiau nesugebėjo atidaryti užpakalinių durelių, kur gulėjo dar trijų policininkų kūnai ir sužeistas A. Jadhavas. Mašiną užgrobę teroristai manė, kad važiuoja su keturiais lavonais, rašoma BBC. Liudininko teigimu, šie dar pasijuokė, kad tik vienas iš nušautųjų dėvėjo neperšaunamą liemenę.
Pasak A. Jadhavo, šalia sėdėjęs jo kolega Yogeshas Patilas dar kvėpavo, tačiau suveikė jo telefonas. Vienas iš užpuolikų atsisuko ir paleido šūvių seriją į automobilio galą – Y. Patilas mirė vietoje.
Užpuolikai tuo metu važiavo policijos automobiliu miesto gatvėmis ir padrikai šaudė į praeivius. Vėliau automobilio padangas peršovė pakeliui sutikti kiti pareigūnai, todėl nusikaltėliams teko jį mesti ir persėsti į kitą mašiną.
Kas organizavo
Teroristai išpuoliui buvo rengiami specialioje stovykloje kalnuotoje Pakistano vietovėje. Viso galėjo būti rengiami 26 užpuolikai, rašoma „The Guardian“.
Dešimt užpuolikų iš specialų paruošimą praėjusių vyrų buvo atrinkta misijai Mumbajuje. „The New York Times“ kalbintas neįvardintas JAV Gynybos departamento atstovas tvirtino, kad užpuolikus parengė buvę Pakistano kariuomenės ir žvalgybos karininkai.
Ištardžius vienintelį likusį gyvą užpuoliką, Indijos policija nustatė ne tik teroristinės gaujos pavadinimą.
Policijos apklausos metu 21-erių Ajmalas Kasabas pripažino, kad jis yra Pakistano pilietis ir dalyvavo teroristinės organizacijos „Lashkar-e-Taiba“ treniruočių stovykloje.
Pagrindinis šio išpuolio kaltinamasis, „Jamaat-Ud-Dawa“ ir „Lashkar-e-Taiba“ vadeiva Hafizas Mohammedas Saeedas, kuris yra įtariamas suorganizavęs ne vieną teroro išpuolį, vis dar laisvėje. Smogikas keliskart buvo suimtas Pakistane, tačiau netrukus paleidžiamas. Paskutinį kartą 2017-aisiais, Indijos prašymu, jam trumpam buvo pritaikytas namų areštas. Tačiau vėliau jis už užstatą buvo paleistas. Dabartinė jo buvimo vieta yra nežinoma.
Kodėl Mumbajus?
Išpuolį Mumbajuje iš šimtų kitų islamistų atakų išskiria neeilinis organizuotumas ir finansavimo lygis. Tai nebuvo pavienių smogikų ataka ar bombos sprogdinimas, o organizuotas ir ilgai planuotas puolimas – Indijos bei tarptautinės bendruomenės tvirtybės išbandymas.
Tačiau tai nebuvo pavienis išpuolis Indijoje, kurioje kova su islamistų gaujomis yra nuolatinė problema.
1993-ųjų kovą tame pačiame Mumbajuje buvo įvykdyta 13 sprogdinimų, kurie nusinešė 257 žmonių gyvybes ir dar 1100 sužeidė. Vėliau sekė 2003-ųjų ataka – ir vėl Mumbajuje (71 žuvęs), ir Delyje 2005-ųjų spalį (66 žuvę), ir dar sykį Mumbajuje jau 2006-ųjų spalį (180 žuvusiųjų), sprogdinimai kituose šalies miestuose. Galima prisiminti ir 2001-aisiais įvykdytą išpuolį, vadinamą „Indijos rugsėjo 11-ąja“. Tų metų gruodį iki dantų ginkluotų teroristų gauja įsiveržė į Indijos Federalinį parlamentą Delyje, kur surengė tikras skerdynes.
Islamistai dar tų pačių metų rugsėjį perspėjo, kad rengs atsakomąjį išpuolį į Indijos valdžios vykdomą kovą su terorizmu.
Nepaisant to, kad tokio masto išpuolių Indijoje daugiau nebuvo, šioje šalyje kasmet yra surengiami bent keli savižudžių sprogdinimai ar diversijos prieš valdžios institucijas. 2011-aisiais tame pačiame Mumbajuje buvo susprogdinti trys užtaisai, kurie nusinešė 26 žmonių gyvybes, dar 130 buvo sužeista.
