Vienas jauniausių Lietuvos teniso rinktinės narių Julius Tverijonas nesigaili vietoj linkmybių su draugais liejantis prakaitą treniruotėse.
Daviso taurės mačas prieš Maroko rinktinę Juliui Tverijonui buvo nebe pirmasis išbandymas šiame turnyre. 17-metis tenisininkas kojas apšilti spėjo varžybose su Estijos komanda. Tiesa, tą kartą J. Tverijonas aikštelėje taip ir nepasirodė, o Lietuvos rinktinė estams nusileido 2:3.
Liepos 8-10 dienomis Vilniaus Sereikiškių parko teniso aikštyne Lietuvos rinktinė kovą dėl išlikimo Europos-Afrikos zonos antroje grupėje 0:5 pralaimėjo Maroko komandai ir iškrito į žemiausią divizioną.
Tuo metu, kai pergalę kišenėje turėdami marokiečiai apžiūrinėjo Vilnių ir šventė, jaunieji Lietuvos tenisininkai ruošėsi pasinaudoti suteiktu šansu. Paskutinę turnyro dieną į kovą stojo J. Tverijonas ir Julius Gotovskis.
J. Tverijonas 4:6, 3:6 nusileido 19-mečiui marokiečiui Hichamui Khaddariui (ATP-925), o 18-metis J. Gotovskis 6:1, 4:6, 2:6 turėjo pripažinti 24 metų Yassino Idmbareko (ATP-785) pranašumą.
„Tai buvo pirmas kartas, kai žaidžiau už Lietuvą. Labai jaudinausi. Nesvarbu, kad rezultatas jau buvo aiškus, įtampa vistiek buvo. Visada būna. O čia varžovas stiprus, gerai žaidė. Žinojome, kad bus labai sunku, bet stengėmės, kovėmės iki galo", - tikino J. Tverijonas.
Teniso kortuose J. Tverijonas pirmą kartą apsilankė būdamas penkerių. Į pirmąją treniruotę, kurios nebepamena, būsimą Lietuvos rinktinės narį atvedė tėvai.
„Tenisą žaidžia visa šeima: tėtis, mama, mažoji sesutė ir brolis, kuris šiuo metu studijuoja ir žaidžia JAV“, - sakė J. Tverijonas.
– Ką naujasis rinktinės kapitonas Rimvydas Mugevičius sakydavo jums prieš varžybas?, - paklausėme J. Tverijono.
– Padrąsindavo, duodavo patarimų. Per patį mačą daug patarė. Man prieš išeinant į aikštelę sakė nesinervinti, nesijaudinti. Ramino, kad viskas bus gerai.
– Dėl vietos rinktinėje kovojai atrankos tunyre. Kokį įspūdį paliko jaunieji kolegos?
– Žaidžiau prieš Julių Gotovskį, Lauryną Antropiką, Oskarą Kalinauską ir Jaunių Lauryną. Nors visus juos nugalėjau, bet buvo sunku. Jauni tenisininkai – aukšto lygio, gerai žaidžia. Bet manau, kad viską pamatysite ateityje, kaip jie ruošis, kaip stengsis. Mūsų rinktinė taip pat per trejetą metų turėtų išaugti, sustiprėti ir daug dažniau džiuginti aistruolius.
– Kaip manai, jei šiame mače būtų žaidę Ričardas Berankis ir Laurynas Grigelis, rezultatas būtų buvęs kitoks?
– Manau, tikrai būtume laimėję. Ričardas labai aukšto lygio žaidėjas. Žinoma, būtų buvę geriau, jei būtumę žaidę ant kietos dangos, nes marokiečiai visus metus treniruojasi ant grunto, jiems lengviau. Karštis taip pat buvo pliusas Marokui. Jie pratę žaisti tokiomis sąlygomis.
– Ką norėtum patobulinti savo žaidime?
– Padavimą, žaidimą iš šono, greičio daugiau pridėti. O šiaip manau, kad kol kas viskas gerai. Su metais tobulėsiu, įgysiu patirties.
– Ar turi tenisininko idealą?
– Šveicaras Rogeris Federeris. Visada sergu už jį. Nors jis nebe jaunas, bet vis dar gerai žaidžia.
– Kokie tavo planai šiai vasarai?
– Už savaitės žaisiu Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate. Atostogų kol kas neturėjau, todėl tikiuosi po čempionato pasiimti keletą laisvų dienų. Daug negaliu sau leisti, nes galiu formą prarasti.
– Ar neapmaudu, kad kai tavo draugai pliuškenasi ežere, tu lieji prakaitą treniruotėje?
– Pripratęs esu, kiekvieną vasarą taip būna. Turiu tikslą, todėl reikia kažką aukoti.
– Esi vienuoliktokas. Kaip pavyksta suderinti mokslą ir sportą?
– Stengiuosi derinti. Grįžęs į Lietuvą atsiskaitau mokytojams. Jie žinoma kartais nuolaidžiauja. Pusę pamokų lankau, pusės – ne, bet kai būnu Šiauliuose, visada stengiuosi nueiti į mokyklą. Tiesa, mokausi gerai.
Lina Motužytė
